Romualdas Černeckis 
Geopolitika: kirbančios mintys apie globalizacijos procesus
Kaip žinia, globalizacija – tai socialinėje plotmėje vykstantis procesas, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Stebint šio reiškinio vyksmą kirba įkyrios analizuoti skatinančios dialektinio pobūdžio mintys…
Smalsumas suklumpa ties nežinomybe
Tenka pripažinti, kad globalizacijos procesuose žmonijos žinios apie homo sapiens, jo organizmą, dvasinį pasaulį, savo raidos istoriją, supančio pasaulio specifiką (apie vandenynų gelmių, gyvūnijos egzistencijos neišaiškintas paslaptis ir pan.) ganėtinai ribotos. Pavyzdžiui, ir dabar ginčijamasi bei nerandama tikslaus atsakymo, kaip ir kada atsirado žmonės, nors ir moksliniai tyrimai vyksta, ir įvairios hipotezės, versijos pateikiamos bei paneigiamos, ir teorinės diskusijos nesibaigia…
Mūsų sąmonę dar pasiekia, matyt, seniausio laikmečio informaciniai fragmentai. Apie jį mokslininkai teigia: per visą Žemės istoriją mažiausiai buvo keturi ledynmečiai (paskutinis Pleistoceno – prasidėjęs prieš 2 mln. metų ir pasibaigęs maždaug prieš 10 tūkst. metų).
Kas be ko, prisimintina bei priimtina neįtikėtina idėja apie tą laikmetį – Bronzos amžiuje (prieš paskutinį Pleistoceno ledynmetį ) Europoje egzistavo kažkokia civilizacija.
Ši hipotezė turi teisę gyvuoti: argi tokia jau išskirtinė ši žmonija?!
Žinoma, šiuolaikinėje globalizacijos raidoje tos menkutės žinios ypatingai svarbios, kadangi ir dabartiniame laikmetyje vis daugiau specialistų skelbia aliarmą dėl gręsiančių klimato pokyčių, kurie jau šiame amžiuje galimai neigiamai paveiks įvairias žmogaus būties sąlygas.
Gaila, bet visuomenės raidos tyrėjai iki šiolei dar nesugeba išsiaiškinti daug kitų smalsuolius dominančių paslapčių, pavyzdžiui, ar buvo Atlantida, Pasaulinis tvanas, ar egzistavo karalius Artūras, kas tokie šumerai, kur dingo majai, kodėl išmirė neandertaliečiai, kas pastatė piramides, kaip buvo sukurti Velykų salos monumentai, kokia buvo Europos didžiojo kraustymosi priežastis.
Tai padaryti nelengva, kadangi įvairių suiručių metu sunaikinti istoriniai neįkainojami informacijos šaltiniai. Bet tokiu būdu labai nukenčia svarbus lyginamasis metodas.
Imperijų įsikūrimas, funkcionavimas ir žlugimas
Dialektiškai dirstelėjus į žmonijos amžių tėkmėje vykusius civilizacijos pokyčius prisimintinas įvairių, pavyzdžiui, pirmosios 3 tūkst. metų egzistavusios Egipto, Persijos, Romos, Bizantijos, Japonijos, Portugalijos, Prancūzijos, Kinijos, Ispanijos, Rusijos, Britų, Mongolijos imperijų, Arabų kalifato susikūrimas, funkcionavimas bei žlugimas. Nemažai jų (Rusijos, Vokietijos, Osmanų, Austrijos – Vengrijos) griuvo po I pasaulinio karo. Paskutinės egzistavusiosios Europoje sunyko XX a. devintajame dešimtmetyje: Britų (1997m.), Portugalijos (1999 m.). Vienintelė valstybė, pasaulyje tebeturinti imperijos ir imperatoriaus titulus, tebėra Japonija.
Tiesa, mokslininkai perspėja, jog anų nereikia painioti su Rusijos ar JAV didelėmis valstybėmis, kur funkcionavimas grindžiamas bendru susitarimu tarp federaciją sudarančių politinių vienetų, turinčių turi nemažą autonomiją.
Kokia dabartinė globalizacijos situacija
Po socialistinių šalių bloko Rytų Europoje bei Tarybų Sąjungos sunaikinimo pasaulyje ilgokai dominavo amerikiečiai. Dabar gi padėtis pastebimai keičiasi: besiplečiančiame daugelių polių pasaulyje pastebimi globalinių procesų pokyčiai, t.y. ankstesnės hegemonijos procese konkuruodami su JAV, NATO, Europos Sąjunga (ES) savo teises bei didėjantį vaidmenį tarptautiniuose reikaluose vis aršiau reiškia Kinija ir Rusija.
Tad ganėtinai įdomu stebėti, kaip pagrindiniams globalizacijos žaidėjams – senbuvėms JAV, NATO, ES bei didžiausioms jų konkurentėms Kinijai ir Rusijai – tokioje situacijoje pavyks įveikti natūralius nesutarimus, priešpriešas, kaip dominuojančios pasaulyje jėgos suderins savo interesus, o taip pat kokios bus viso to pasekmės netolimoje ateityje.
Kaip toliau vystysis politiniai, socialiniai ir ekonominiai procesai? Ar nesukeldami branduolinės katastrofos politikai sugebės juos suvaldyti racionaliomis priemonėmis? Juk prisimename ir sunaikintą Jugoslaviją, Libiją, Iraką, stebime besitęsiantį karinį konfliktą Sirijoje, rusenančią priešpriešą Ukrainoje…
Deja, niekas nūnai į tai atsakyti negali. Tik spėlioti.
Kokia laukia žmonijos ateitis, teparodys šio amžiaus netolimos realijos.
