Tarptautinių ir krašto įžvalgų skyrelio vedėjas Giedrius Grabauskas (Kaunas) 
Nuomonė: kur veda armėniški „maidanai“?
Šį pavasarį Armėniją sukrėtė grėsmingi įvykiai, prasidėję dar kovo pabaigoje, įsisiūbavę balandį, o kulminaciją pasiekę gegužės pradžioje. Beje, tokia konfrontacija eskaluota ir 2016 metų vasarą.
Pavasariniai įvykiai Armėnijoje
Pavasarį kai kurios šalies opozicinės jėgos, nepatenkintos tuo, kad buvęs prezidentas Seržas Sargsianas planavo tapti premjeru, pradėjo rengti protesto akcijas („maidanus“) Jerevane, Giumri, Vanadzore bei kituose miestuose.
Nuo balandžio 10 d. organizuota veikla įgijo masinį pobūdį. Neužilgo prasidėjo kelių blokados, protestuotojų susirėmimai su policija. Pagrindiniai tokių aktyvių veiksmų rengėjai buvo Armėnijos parlamentaras Nikolas Pašinianas, kiti amerikiečiams palankūs politikai.
Kaip žinia, po savaitės šalies parlamentas išrinko S. Sargsianą vyriausybės vadovu. Tai dar labiau įsiutino opozicinius veikėjus, ir tie ėmėsi drastiškų veiksmų. Kadangi kelių blokados smarkiai trukdė normaliam gyvenimui, tai policija suėmė aršiausius protestuotojus. Buvo areštuotas ir jų lyderis N. Pašinianas.
Jau atrodė, kad armėniškas ,,maidanas“ nuslopintas. Bet valdžia suimtuosius greitai paleido, o balandžio 23 – ąją premjeras S. Sargsianas atsistatydino.
Gegužės 8 d. protestuotojų minios apsuptame šalies įstatymų leidimo organe buvo išrinktas naujas premjeras – N. Pašinianas.
Kas gi tas staiga iškilęs lyderis? Gimė 1975 m. birželio 1 d. Idževano mieste. 1994-2008 m. – žurnalistas, aktyvus visuomenininkas, dalyvavęs masiniuose neramumuose, po kurių, paskelbus paiešką, slapstėsi, buvo suimtas ir nuteistas kalėti septynerius metus. Tačiau realiai N. Pašinianas bausmę teatliko dvejus, o 2011 m. amnestuotas ir paleistas. Neužilgo tapo Armėnijos parlamento nariu.
Ankstesnė konfrontaciją su valdžia
Priminsiu 2016 m. vasarą šalyje eskaluotą konfrontaciją su valdžia. Tada birželį įvairiose šalies vietovėse, pavyzdžiui, vyko triukšmingi mitingai, liepos 17 – ją aršiai nusiteikę opozicijos atstovai užėmė sostinėje Jerevane esančią policijos patrulinio pulko būstinę (šturmo metu žuvo 1 bei buvo sužeisti 5 pareigūnai), kurioje įkaitais laikė grupę policininkų, o vėliau greitosios pagalbos medikus.
Anie įvykiai – tai nepavykęs armėniško „maidano“ variantas, kai tą policijos būstinę užėmusi ginkluota grupuotė ,,Sasna crer“, pareikalavusi iš savo posto pasitraukti Armėnijos prezidentą S.Sargsianą, paleisti suimtą opozicijos veikėją Ž. Sefilianą, besikreipusi į armėnus kviesdama išeiti i gatves ir nuversti tuometinę valdžią, liepos 31 – ją po įtemptų derybų pasidavė, kai rugpjūčio pradžioje 23 užpuolikų areštus dviejų arba trijų mėnesių laikotarpiams sankcionavęs teismas įkalino jų lyderius P.Manukianą, V. Avetisianą, kitus aršiausiuosius.
Taigi po rugpjūčio 8 d. protesto akcijos išsikvėpė, o bandymas destabilizuoti padėtį šalyje, sukelti masinį chaosą patyrė fiasko, nors padėtis Armėnijoje dar kurį laiką buvo įtempta.
Masinių neramumų kurstymas – tai globalaus pasaulio agresyvių klanų vykdoma politika
Manau, jog pastaruoju metu masinių neramumų kurstymas – tai globalaus pasaulio agresyvių klanų vykdomo kompleksinio plano dalis šalia Rusijos (RF) organizuojant įtampos zonas Kazachstane, Moldovoje, Armėnijoje, kai kuriuose kituose kraštuose. Tuo tarpu arti RF esančiuose Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) šalyse Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje dislokuojamos gausios amerikiečių, vokiečių bei kai kurių kitų stambių NATO valstybių karinės pajėgos.
Norėčiau konstatuoti, jog armėnų ,,maidanas” -tai šiuo metu vykdomo hibridinio karo dalis., kur naudojami ir psichologinės –informacinės įtakos elementai, ir ekonominiai svertai, ir tiesioginiai ginkluoti veiksmai bei masinės riaušės.
Dabarties pasaulyje vyksta arši geopoltinė kova, kuri artimiausiu laiku nesibaigs.
