Valdovų rūmuose – prasminga LŽS 90-mečio šventė

Vytautas Žeimantas

Valdovų rūmuose – prasminga LŽS 90-mečio šventė

2019-03-27

Tinklalapio www.dirst.lt leidinio “Skvarbus žvilgsnis į būtį” kūrybinės grupės narys, būties analitikas bei humoro propaguotojas Jonas Paulauskas atsiuntė Vytauto Žeimanto straipsnį ir nuotrauką su prierašu: “Tarp tų 10-ies apdovanotųjų – du mano labai geri pažįstami: viena – buvusi dėstytoja Audronė Nugaraitė, kitas – įžymusis bendrakursis Henrikas Vaitiekūnas. Na, aišku, ir Vytautas Žeimantas…“.

Publikuojame V. Žeimanto straipsnį. 

Asta Kažukauskienė, Virginija Motiejūnienė, Vytautas Žeimantas, Aurelija Arlauskienė, Vytaras Radzevičius, Birutė Mačienė, Audronė Nugaraitė, Henrikas Vaitiekūnas, Dainius Radzevičius, Domas Šniukas. Gedimino Zemlicko nuotrauka

Iš Seimo – Į Valdovų rūmus

Lietuvos žurnalistų sąjungai šie metai neeiliniai, šiemet jai sukanka 90 metų. Kovo 22 d. Valdovų rūmuose įvyko jubiliejinis šventinis vakaras. Į jį rinkosi kolegos iš visos Lietuvos. Dalis jų atėjo ir iš ką tik Seime pasibaigusios Baltijos šalių konferencijos “Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai”, kurioje dalyvavo kolegos iš Latvijos ir Estijos. Konferencijos dalyvius, susirinkusius į garbingą Kovo 11-osios akto salę, pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Friedricho Eberto fondo Baltijos šalių biuro direktorius PeerKrumrey, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. Pranešimus skaitė Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas, Lietuvos kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė, Estijos žurnalistų asociacijos prezidentė Helle Tikima, Latvijos televizijos žurnalistas Argots  Pakalns, kiti žurnalistai. Vyko įdomios diskusijos. Manau šį konferencija ilgam įsimins mūsų kolegoms, o čia gautos žinios talkins jiems darbuose.

Pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Iškilmingas vakaras Valdovų rūmuose prasidėjo Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimu, kurį perskaitė šauniai vakarą vedęs žinomas radijo ir televizijos žurnalistas Juozas Šalkauskas.
“Gerbiamieji Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai, Jūsų organizacijos ištakos – pirmasis atkurtos nepriklausomybės dešimtmetis, subrandinęs idėją suvienyti spaudos darbuotojus.
Tai buvo žurnalistai, kurių žodis, mintis ir patriotiškumas daug prisidėjo prie modernios valstybės kūrimo ir išsaugojo istorijai svarbiausius jos įvykius, vardus ir veidus.
Mūsų dabartis žiniasklaidai diktuoja naujus profesinius reikalavimus, kurie taip pat neatskiriami nuo tarnavimo Tėvynei, nuo aukščiausių atsakomybės ir etikos principų.
Kaip visada žurnalistams yra dėl ko kovoti, liudijant tiesą ir žmogiškumą, propagandinių ir informacinių karų laikais ginant objektyvumo, žodžio laisvės ir demokratijos pozicijas.
Lietuvos žurnalistų sąjunga, minėdama 90-mečio sukaktį, atstovauja tęstinumui, kuris kelia didelius įpareigojimus tiek visuomenės informavimo srityje, tiek saugant savo narių teises ir galimybę garbingai atlikti profesinę pareigą.
Sveikinu su gražiu gimtadieniu ir linkiu daug prasmingos veiklos, artėjant į savo organizacijos šimtmetį”, – teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vakaro dalyvius pasveikino ir Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Įsikūrė Kaune 1929 metais

1929 metų kovo 22 dieną Kaune trisdešimties žurnalistų būrys įkuria Lietuvos žurnalistų sąjungą. Iki 1940 m. LŽS turėjo penkis pirmininkus: Juozą Purickį, Vincą Kemežį, Izidorių Tamošaitį, Augustiną Gricių ir Vytautą Alantą.
To dvidešimtmečio žurnalistams buvo keliami aukšti reikalavimai. Pagal Įstatus LŽS tikslai buvo kelti periodinės spaudos darbuotojų solidarumą, draugiškumą ir profesinę etiką, ginti ir rūpintis jų moraliniais bei materialiniais interesais ir teisiška padėtimi, rūpintis spaudos tobulumu, kad ji būtų doros, kultūros ir žmonių gėrovės rėmėja ir platintoja, atstovauti Lietuvos periodinei spaudai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Izidorius Tamošaitis rašė: “Žurnalistas yra tautos auklėtojas. Jis blogiu piktinasi, o gėriu žavisi. …. Jis turi būti tikslus žmogus, kurs sako ir rašo tik tai, ką jis galvoja, o daro tik tai, ką jis rašo.”
LŽS veikė aktyviai, stiprindama savo gretas. 1940 metais LŽS gretose buvo jau 208 nariai. LŽS rengdavo žurnalistų ketvirtadienius, kuriuose diskutuodavo apie tuometinę Lietuvos spaudą ir visuomenę, leido metraščius, pastatė savo nariams poilsio namus Giruliuose, kasmet organizuodavo Spaudos balius, kurių metu būdavo renkamos lėšos žurnalistų reikmėms, užmezgė ryšius su Baltijos šalių žurnalistais. LŽS buvo priimta į Tarptautinę žurnalistų federaciją, kurios centras buvo Paryžiuje.

Išeivijoje buvo įkurta Lietuvių žurnalistų sąjunga

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, LŽS, kaip ir kitų organizacijų, veikla buvo nutraukta. Į užsienį pasitraukę žurnalistai 1946 metais Vakarų Vokietijoje, Hanau mieste įkūrė Lietuvių žurnalistų sąjungą, kuri nuo 1953 metų darbą tęsė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir veikia iki šių dienų. 1970 m. Lietuvių žurnalistų sąjungoje buvo 252 nariai.
Sąjunga pagrindiniu tikslu laikė lietuvių žurnalistų telkimą tarpusavio bendradarbiavimui ir solidarumui palaikyti, profesinėms žurnalistų etikos normoms nustatyti, pagrindinių tautos bei žmogaus teisių gynimo, ypač jų atgaivinimo Lietuvoje pastangoms stiprinti bei ugdyti. Sąjunga leido biuletenį “Pranešėjas”, vėliau žurnalą “Lietuvis žurnalistas”.

Tik po 17 metų

Okupuotoje Lietuvoje žurnalistų sąjungai įsikurti prireikė net septyniolikos metų. 1957 m. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos SSR žurnalistų sąjunga, kaip SSRS žurnalistų sąjungos padalinys. 1983 m. joje buvo 1 300 narių.
LŽS pirmininkais buvo Jonas Karosas (1957-1975), Albertas Laurinčiukas (1975-1988) ir DomijonasŠniukas (1988-1990). Sąjunga nuo 1972 m. leido metraštį “Žurnalistiką”, 1988 m. pradėjo leisti laikraštį “Žurnalistų žinios”.

Žurnalistai aktyviai palaikė Atgimimą

Lietuvoje prasidėjusį Atgimimą aktyviai palaikė ir žurnalistai. 1989 m. sausio 27-28 d. įvykęs sąjungos VIII suvažiavimas paskelbė atkuriąs Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. veikusią Lietuvos žurnalistų sąjungą ir paskelbė, kad ji nepriklausoma nuo SSRS žurnalistų sąjungos. Tai įvyko dar iki Kovo 11-tosios, Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo.
Pirmuoju vėl atkurtos LŽS pirmininku išrenkamas DomijonasŠniukas, vėliau pirmininku buvo Rimgaudas Eunavičius, nuo 2003 m.- Dainius Radzevičius.
1990 m. priimami nauji įstatai, teigiantis, kad LŽS tampa nepriklausoma, nepolitinė demokratinė, visuomeninė profesinė sąjungą, jungianti žurnalistus. 1991 m. LŽS turėjo 2400 narių. Ji tapo Europos ir Tarptautinės (pasaulinės, jungiančios apie 100 šalių) žurnalistų federacijų nare.

Šventinis vakaras Valdovų rūmuose

Atvykstančius į šventinį renginį Valdovų rūmuose pasitiko kolegos, žinomo fotografo Jono Staselio sukurtas fotografijų kaleidoskopas, demonstruotas beveik per visą salės sceną. Rodomų nuotraukų buvo gausybė ir įvairių – istorinių ir žaismingų, sportinių ir turistinių, suteikiančių šventinę nuotaiką.
Gerą nuotaiką palaikė ir fojė eksponuojami kolegos Kęstučio Šiaulyčio sukurti žurnalistų draugiški šaržai.
Džiugu, kad vakaras nebuvo apkrautas oficialiais pranešimais, kita biurokratine atributika. Tačiau buvo informatyvus, prasmingas, daug ką pasakantis. Tuo pasirūpino mūsų kolegos žinomi televizijos žurnalistai Virginija Motiejūnienė, Laima Lingytė ir Vytautas Kvietkauskas, kurie parašė vakaro scenarijų, surežisavo jį. Vietoje istorinio pranešimo buvo parodytas aukščiau minėtų kolegų sukurtas filmas apie žurnalistų sąjungos per 90 metų nueitą kelią.
Dešimt pasižymėjusių žurnalistų buvo apdovanoti žinomo tautodailininko, etnografo Alberto Martinaičio sukurtomis skulptūromis “Šviesos simbolis”. Buvo apdovanoti: Aurelija Arlauskienė, Asta Kažukauskienė, Virginija Motiejūnienė, Birutė Mačienė, Audrone Nugaraitė, Bronius Raguotis, Vytaras Radzevičius, Henrikas Vaitiekūnas, Domas Šniukas ir Vytautas Žeimantas.
Garsiomis katutėmis buvo sutiktas kamerinis orkestras “NIKO”, kuriam vadovavo Gediminas Gelgotas.
Renginio sėkmę lėmė ir profesionalus, įtaigus vakaro vedėjo Juozo Šalkausko žodis.

Šventiniai renginiai – visus metus

Šventiniai renginiai dar vyks visus metus – Kaune, Klaipėdoje, Kudirkos Naumiestyje, kitur. Seime ir Žurnalistų namuose bus surengtos žurnalistų meno ir fotografijos parodos. Jau iš spaudos išėjo jubiliejui skirta solidi Domo Šniuko knyga “Žurnalistikos lankose”. Sukakčiai bus skirti šiųmetiniai almanacho “Žurnalistiką” numeriai. Spaudai ruošiama knyga “Žurnalistų dainos”.
LŽS savo sukaktį pasitinka konsolidavusi savo jėgas, pasirengusi įgyvendinti pagrindinius sąjungos tikslus – ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, siekti profesinių etikos normų laikymosi, rūpintis žurnalistų profesiniu mokymusi, dalyvauti žurnalistų ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Related posts