PAMĄSTYMAI APIE NAUJAS PARTIJAS

ALGIMANTAS ADOMAITIS,  www.dirst.lt vietos politikos apžvalgininkas

PAMĄSTYMAI APIE NAUJAS PARTIJAS

 

2019 – 07 – 10 

Beveik visi kada nors esame patyrę nepilnavertiškumo kompleksą. Dažniausiai, o tai visiškai natūralu, jis mus pagraužia, kai palygini save su tais, kuriems, mūsų nuomone, geriau sekasi. Nors kiekvienas pasisekimas turi savo kainą, kuri dažnai daug didesnė už jos rezultatus. Su šiuo kompleksu dalis mūsų filosofiškai susitaikome, kitiems tai yra stimulas kažko siekti.

Aplinkiniams tai, jei nesiaurinama jų asmeninė erdvė, nesukelia pavojaus išlikimui, netrukdo, ir jei nepilnavertiškumo kompleksas tik šitaip pasireikštų, tai pasaulis būtų beveik idealus. Tačiau daliai individų nepilnavertiškumo kompleksas sukelia pasekmes, paveikiančias ne tik juos pačius, bet ir didžiumą supančio pasaulio.

Pavyzdžių, beje, toli ieškoti nereikia. Manoma, kad Vladimiras Leninas organizavo Spalio perversmą grynai iš asmeninių paskatų, kai atstumtas aukšto carinės Rusijos pareigūno dukters pasijuto pažemintas ir nepilnavertis. Tuo metu jis prisiekęs, kad sužlugdys ir sunaikins anuometinės Rusijos aristokratiją, ką sėkmingai ir padarė. Taip pat yra duomenų, kad revoliucijos vadą siejo netradiciniai seksualiniai santykiai su bendražygiu G. Zinovjevu. Analogiškai tą patį dėl savo kilmės, mongoloidinių veido bruožų, žemo ūgio (kai kurių užsienio agentūrų duomenimis – apie 160 cm) ir kitko jautęs Stalinas naikino milijonus žmonių, grobė kaimynines šalis ir grasino pasauliui atominiu vėzdu.

Galvoju, jog mano paminėti atvejai visiškai įsikomponuoja į asmenybės nepilnavertiškumo kompleksą, o pasaulis iki šiol dar kenčia nuo tokių kompleksinių asmenybių.

Per ilgalaikę profesinę ir visuomeninę veiklą ne sykį bendravau tiek su save prisiskiriančiais, tiek, visuomenės nuomone, tokiais esančiais homoseksualiais asmenimis. Dauguma jų buvo ir tebėra mano gerbiami ir toleruojami už jų profesionalumą, bendražmogiškuosius įsitikinimus, meilę artimui bei Tėvynei.

Kada mokiausi medicinos ir pradėjau gydytojo praktiką, homoseksualumas tiek psichiatrijoje, tiek teismo medicinoje traktuotas kaip psichinė liga arba nukrypimas nuo normos. Kiek atmenu, net to meto teisės aktuose ši problema aiškinta gana vienareikšmiškai.

JAV septinto dešimtmečio pradžioje prasidėjo hipių judėjimas, neigęs tradicinę kultūrą, kūręs atskiras bendruomenes, propagavęs seksualinę laisvę, kurios pagrindą sudarė nebe moters ir vyro meilė, bet jusliniai malonumai, idealizuoti homoseksualiniai bei kiti promiskuitetiniai santykiai. Tada psichiatrijos srityje pagrindines madas pasaulyje diktavo, o ir nūnai savo valią tebeprimeta vadinama Amerikos psichiatrų asociacija, kuri 1973 m. išbraukė homoseksualumą iš tarptautinio ligų sąrašo. Tai padarė ne dėl to, kad mokslas įrodė pastarąjį nesant liga, bet dėl labai banalios priežasties –tuomet minimos asociacijos valdybos daugumą sudarė homoseksualūs asmenys. Jų pastangomis tos pačios lyties seksualiniai santykiai pradėti aiškinti kaip laisvas žmonių pasirinkimas. 

Tarp kitko,  galbūt mažai kam žinoma, bet paskutiniais metais mokslas atranda vis daugiau įrodymų ir faktų, jog homoseksualumas vis dėlto yra priverstinis. Korektiškumo dėlei tai nebevadinama liga, o tik psichikos ar lytinės orientacijos sutrikimu, bet jokiu būdu ne laisvu pasirinkimu.

Ar paskutiniu metu aktyvėjantys gėjų judėjimai, įvairios eitynės, paradai, pasisakymai ir tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas partijų gyvenime nėra taip pat savotiška nepilnavertiškumo išdava? Lyginant su gausybe judėjimų ir draugijų, pradedant skautais ir baigiant medžiotojų draugijomis, kitomis panašiomis organizacijomis, kurios nei eitynes rengia, nei atskiras partijas kuria, o jeigu sumano kokią nors savo priemonę, tai ši dažniau būna uždara nei agresyviai prikišta plačiajai visuomenei.

Štai ir mąstau: atsitiktinumas ar ne, kad sutapo „liberalios orientacijos“ Laisvės partijos susikūrimas ir LGBT eitynės Vilniuje?

Tokios abejonės kilo, kai išgirdau vieno iš Lietuvos LGTB lyderių V. Simonko interviu Delfi portalui 2019-06-08 eitynių preliudijoje.

Prieš tai tame pačiame internetiniame portale 2019-06-07 išspausdintame interviu tos organizacijos pirmininkas neslėpė, kad LGBT bendruomenė deda viltis į naujai susikūrusią Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją. Tuo labiau ši mintis kirba, kai iš steigėjų išgirsti, jog šios partijos finansavimas nėra aktualiausia problema, kad pastaroji iš pradžių bus finansuojama pačių partijos narių?…

Pasak V. Simonko, 100 dienų prieš pateikiant įvertinimą jis davė interviu išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, kurio pozicija LGBT klausimu, kaip pabrėžė, jam neatrodo esanti labai tvirta. Todėl besikalbėdamas su Elta „BalticPride“ organizatorius teigė turįs viltį, jog geri patarėjai sugebės naujajam prezidentui nurodyti gerą kryptį LGBT teisių įgyvendinimo atžvilgiu.

Iš 2019-06-08 V. Simonko interviu Delfi portalui:

„..Šeštadienį vyko steigiamasis Laisvės partijos suvažiavimas. Tarp dalyvių buvo žmonių, priklausančių LGBT bendruomenei. Kaip manote, ar ši partija taps LGBT atstove?

Duokime laiko šiai partijai įsibėgėti ir tuomet mes pažiūrėsime. Vienas dalykas norėti, kitas dalykas galėti. Norai dar ne viskas. Nemažai naivių ir nepateisinamų vilčių buvo jau ne vieną kartą. Žinoma, neblogai, kad ši partija mus palaiko, bet jei ji neturės palaikymo Seime, jeigu ji nebendradarbiaus su savo partneriais, ji viena nieko nepadarys.

Kaip vertinate išrinktojo prezidento Gitanos Nausėdos poziciją LGBT klausimu. Kokių politinių sprendimų iš jo tikitės?

Duokime šiam prezidentui šimtą dienų. Atvirai noriu pasakyti: mano pasirinkimas buvo kitoks.

Kokios jūsų rekomendacijos būtų Lietuvai, kad LGBT bendruomenė jaustųsi šalyje laisviau?

Trys dalykai, ką Lietuvai reikėtų pirmiausia padaryti. Pirma, pakeisti gėdingą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatą dėl žalingos informacijos apie homoseksualumą. Šį įstatymą kritikuoja visi, nes Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kur šis įstatymas vis dar galioja. Toks įstatymas dar galioja Rusijoje. Tai tokios paralelės.

Todėl, manau, kad tai būtina spręsti. Antra, mes privalome vykdyti Strasbūro teismo bylos sprendimą (dėl translyčių asmenų padėties Lietuvoje. – ELTA) Mes neturime kitos išeities ir mes privalome jį įvykdyti. Sprendimas turi būti priimtas, tai nediskutuotina. Vieną kartą reikia susiimti ir jį priimti. Trečias dalykas, atėjo laikas, kad dviejų tos pačios lyties asmenų gyvenimo kartu klausimas būtų įteisintas. …“

Tad ir mąstau, ar kas nors galėtų paneigti, kad naujoji Laisvės partija įkurta ne LGBT iniciatyva ir nebus remiama pasaulinės gėjų lygos finansiniais resursais? Ar vienintelis šio politinio darinio tikslas nebus tik grupelės su tam tikra lytine orientacija interesų atstovavimas? Ar tokia partija bus pilnavertiška?

Related posts