KŪRYBA
MINTYS APIE DVASINIŲ VERTYBIŲ
REIKŠMĘ VII
GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)
2020 – 01 – 29
II
SVEIKINIMAI
***
rymau
prie Dangaus vartų,
kai ilgiuosi šventumo
***
jei nustoju būti
pačiu savimi,
nėra ramybės sielai
***
Tavęs neklausdamas
einu –
Į paslaptį iš paslapties
***
kilmingasis dvasioje –
iškilmingas
kančioje
***
savigaila –
aklojo kelias,
bet ne bundančiojo
***
jei iškenčiu,
sielvartas
nežudo
***
dvasinė riterystė –
sielos
kilmės ženklas
***
kai visi mane apleidžia,
gyvenu
iš meilės santaupų
***
Tavo dieviški žodžiai
skamba dviprasmiškai
kvailio lūpose
***
Įžengiu
į amžinąją dieną šiandien,
jei esu tikras
***
kas augina
savo sielą,
neskuba
***
apgaulė
linksmina,
bet nesuteikia laimės
***
gyvenu ir mirštu
lyg padangių paukštis
po amžinu dangumi
***
nėra
laimingesnio
už laimingą
***
trumpiausias kelias
į Dangų – jo atspindys manyje
***
tik aš pats
pažadinu
šviesą savyje
***
suskilusi siela
yra indas,
iš kurio negaliu atsigerti
***
mokymas apsaugo sielą
nuo piktųjų dvasių,
lyg kaliausė – saulės gėlę
***
mano žinojimas –
tikras,
jei nėra paspirties iš šalies
***
sielos puošimas
nešildo
jos augintojo
***
kai piktos mintys
varpo mano sielą,
nesu jos šeimininkas
