SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA

ŠIAURĖS IR BALTIJOS

ŠALIŲ MUZIEJAI –

DRAUGYSTĖS TILTAI

(Tęsinys. Pradžia 2020 – 07 – 04)

JUOZAS STEPANKEVIČIUS

2020 – 08 – 13

♦♦

Seminaras Latvijoje

2003. 09. 10-12

 Seminaro dalyviai prie Latvijos kelių muziejaus

2003 m. rugsėjo 8-12 d. Šiaurės – Baltijos šalių kelių muziejininkai susirinko į seminarą Latvijos kelių muziejuje, įsikūrusiame gražiame Šlokenbeko dvare Tukumo miestelyje greta Rygos. Šiame susitikime šių šalių kelių muziejų vadybininkai pristatė savo muziejų veiklą kaupiant ir išsaugojant šalių kelių ir tiltų istoriją, renkant ir okumentuojant istorinius eksponatus bei juos išmaniai pristatant visuomenei, ugdant jaunosios kartos požiūrį į tėvų ir senelių darbus atstatant, plėtojant ir vystant kelių infrastruktūrą.

Latvijos kelių muziejaus direktoriaus pavaduotoja Indra Dziedataja, pristatydama savo šalies muziejaus veiklą, teigė, kad muziejaus eksponatai apima kelis

laikotarpius:

– Pirmieji labai seniai nutiesti keliai – takai;

– Kelių sistema senovės Romoje;

– Pašto keliai;

– Keliai nuo XVIII iki XX amžiaus;

– Keliai nuo 1919 m. iki 1940 m.

– Keliai nuo 1993 m. iki 2003 m.

Muziejaus kieme

Savo pristatyme Indra detaliau aptarė laikotarpį, prasidedantį nuo 1996 m., kai

muziejus pradėjo veikti po ilgesnių pertraukų devintojo dešimtmečio pradžioje. Ji

išskyrė tris pagrindinius muziejaus kolekcijų papildymo metodus, būtent:

– Bendradarbiavimas su LAD (Latvijos automobilių kelių administracija);

– Bendradarbiavimas su įmonėmis, kurios verčiasi kelių tiesimo verslu;

– Muziejaus iniciatyva papildyti ir kaupti savo kolekciją;

– Tiriamasis darbas.

Juozas Jaunmoko pilies parke

Reikia pažymėti, kad LAD yra pagrindinė institucija, atsakinga už kelių tiesimo

veiklą Latvijoje ir jų koordinavimą. LAD skelbia savo veiklos ataskaitas kiekvienais

metais nuo 1993 m. Jose yra skyriai, kuriuose yra informacijos apie svarbiausius

pastatytus ir rekonstruotus objektus, taip pat informacija apie filialo, darbuotojų ir kelių tinklo finansinę padėtį Latvijoje. LAD taip pat leidžia savo žurnalą pavadinimu

„Autorads“, kuris primena svarbiausius įvykius, nutikusius Latvijos kelių atšakose. Nuo 1997 m. žurnalas buvo leidžiamas keturis kartus per metus, tačiau dėl finansinių apribojimų leidybos dažnumas buvo sumažintas iki dviejų kartų per metus.

Paskutiniame žurnale galima rasti platesnę informaciją apie vykdomus projektus.

Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamajam „VIA Baltic“ projektui, taip pat būtiniems kelių tiesimo įmonių darbo pokyčiams stojant į Europos Sąjungą. Kelio atkarpa „VIA Baltic“, einanti per Latvijos teritoriją, buvo vaizduojama ir dokumentuojama vaizdo medžiagoje jau nuo 1995 m.

Dziedataja taip pat paminėjo kasmetines muziejaus ekspozicijas – „Keliai – 2001/02“ ir „Tiltai – 2001/02“, kurios organizuojamos ir LAD, ir muziejaus patalpose. Parodose pateikiama informacija apie nutiestus ar rekonstruotus kelius ir tiltus atitinkamu laikotarpiu.

Latvijos kelių muziejuje kaupiama informacija apie kasmet vykstančius Latvijos kelių darbuotojų turistinius susitikimus. Susitikimai fiksuojami vaizdo medžiagoje ir fotografijose, taip pat renkami įvairūs susitikimo atributai. 2003 m. vasarą įvyko jau 36-asis susitikimas.

Rygoje Motors muziejuje

Kaip kita muziejaus kolekcijos papildymo kryptis turėtų būti paminėtas

bendradarbiavimas su kelių tiesimo ir kelių priežiūros įmonėmis. Su keliomis iš jų

užmegzti gana glaudūs ryšiai. Bendrovės padeda muziejui apibendrinti ir rinkti

istorinius liudijimus, taip pat rengti ekspozicijas. Bendradarbiavimo su keturiomis

minėtomis įmonėmis dėka pavyko sukurti ekspoziciją parodą po atviru dangumi, kurioje eksponuojami ne tik labai senų kelio dangos elementų, bet ir naujausių.

Nepaisant kelių statybų įmonių muziejui teikiamos pagalbos, Latvijos kelių muziejus siekia plėtoti tarpusavio ryšius ir išplėsti bendradarbiavimo partnerių ratą.

Ir vienas iš būdų pasiekti šį tikslą, Indros nuomone, yra įmonių metinių ataskaitų

rinkimas.

Kavos pertraukėlė seminaro metu

Ir kaip trečią muziejaus kolekcijos rinkimo ir dokumentavimo kryptį ji pabrėžė

paties muziejaus iniciatyvas. Muziejui svarbu surinkti įvairius daiktus, pavyzdžiui,

sandėlyje parduodamus daiktus, kombinezonus, matavimo prietaisus ir kelių tiesimo techniką. Per pastaruosius trejus metus savo kelių tiesimo techniką muziejus papildė keliais naujais objektais. Reikėtų pažymėti, kad surinkti daugiau kelių tiesimo technikos  neįmanoma, nes trūksta vietos, kurią būtų galima tinkamai panaudoti technikai laikyti.

Vis dėlto yra pagunda papildyti kolekciją kelių volų, greiderių ir kitais mechanizmais, kurie buvo naudojami kelių tiesimo versle per pastaruosius dešimt metų.

Ekskursija po Siguldą

Savo pranešimo pabaigoje Muziejaus direktoriaus pavaduotoja pasakė ir

keletą žodžių apie tai, kaip muziejuje tvarkoma informacija ir eksponatų techniniai

duomenys. Gauti objektai yra nufotografuojami, daromos tų objektų nuotraukos,

kiekvienam objektui sukuriamas kortelės failas. Nepaisant to, Latvijoje dar nėra sukurta vieninga (skaitmeninė) eksponatų apiforminimo programa. Latvijos muziejaus valdyba šiuo metu dirba šiuo klausimu. Vienas iš Latvijos muziejų valdybos tikslų yra sukurti nacionalinę muziejaus kolekciją. Bus galima įtraukti bet kurio Latvijos muziejaus eksponatų aprašymus ir ši programa bus naudojama kasdieniniame muziejų darbe.

Projektas buvo parengtas jau prieš trejus metus, tačiau dėl finansinių sunkumų

nėra baigtas.

Latvijos kelių muziejus

Muziejaus vaizdas iš paukščio skrydžio

Keliai yra tokie būdingi ir įprasti civilizacijos laimėjimai, kad vargu ar

galvojame apie juos daugiau nei apie orą, kuriuo kvėpuojame. Tačiau kaip atsirado

keliai? Kas juos pastatė ir kaip? Kiek išteklių ir darbo reikia norint pastatyti vieną

kilometrą kelio? Kur eina kelias ir iš kur jis ateina? Kiek skirtingų kelių reikia eiti į

reikmenų vietas? Atsakymus į šiuos ir dar daugiau klausimų galite rasti Latvijos kelių muziejuje, įkurtame 1976 m. Šlokenbekos viduramžių dvare 60 km į vakarus nuo Latvijos sostinės Rygos.

Šlokenbekos dvaras buvo pastatytas XV amžiuje ir buvo rekonstruotas dėka

Latvijos kelių darbuotojų entuziazmo, priemonių ir įtempto ir pasiaukojamo darbo.

Šlokenbeka dvaro ansamblis yra unikalus architektūros paminklas – vienas iš retų

Baltijos šalyse įtvirtintų viduramžių dvaro sodybos pavyzdžių. Pirmą kartą jis buvo

paminėtas 1484 m. raštuose. Dvaro ansamblį sudaro keli pastatai, sujungti aukšta

gynybine siena su ginklais. Kelių muziejaus eksponatai yra ir buvusiame dvaro

gyvenamajame name, sudėti ant „Hill and Down“ vežimėlių.

Šlokenbekos dvaro sienos

Muziejų vitrinose neįmanoma pateikti kelio kaip struktūros. Tačiau ten

galime rasti informacijos apie kelių tinklo kūrimo istoriją, kelių ir tiltų tiesimą,

pirmuosius kelius su bitumine danga ir pirmuosius kelio ženklus mūsų šalyje. Visa tai galima rasti dvaro gyvenamajame name. „Hill Cart“ name galite pamatyti žirgų

vežimėlių ir pakinktų kolekciją, taip pat arklio traukiamą įrangą kelių darbams.

Įvairūs eksponatai muziejaus viduje

Dugno krepšio namuose, be kitų kelių tiesimo įrenginių, yra muziejaus

pasididžiavimas – „Marshall“, garų volas, iš pradžių pagamintas Didžiojoje Britanijoje 1924 m. – vienintelis garų ritinys, likęs Latvijoje.

Unikalus muziejaus eksponatas yra garų varomi plentvoliai „Marchall“,  aminti JK 1924 m.

Ekspozicijoje po atviru dangumi rodomi įvairių šaligatvių, kelio ženklų, akmeninių ritinėlių ir daugiau nei 300 metų senumo ridos pavyzdžių pavyzdžiai. Čia pateikiama informacija apie Latvijos kelių tinklo ir kelių pramonės plėtrą – ji byloja apie tai, kaip per šimtmečius nutiestas kelias nuo tako iki autostrados, pirmieji rąstiniai ir akmeniniai keliai bei pirmieji kelių projektai. Įdomios yra kelių pradžioje suprojektuotos kelių tiesimo ir statybos matavimo priemonės.

Ratinis traktorius

Muziejaus retro eksponatai

Reikia pasirūpinti, kad kelias būtų ilgalaikis ir gerai prižiūrimas. Todėl muziejuje taip pat eksponuojama medžiaga apie kelių remontą ir priežiūrą, taip pat apie darbus atlikusius žmones.

Traktorius DT-74 su prikabinamu volu

Tiltai yra neatsiejama kelių dalis. Yra atskira tiltų ekspozicijų salė „Nuo

pėsčiųjų tilto iki tiltų įrangos“. Čia galite pamatyti skirtingų tiltų struktūras, statybvietes ir tiltų dizainą. Įdomi ekspozicija muziejuje yra salėje, kurioje laisvalaikiu galima stebėti kelių darbuotojų gyvenimą.

Kelio ženklai

Muziejuje taip pat galima pamatyti žirgų pakinktų, vežimėlių ir rogių

kolekciją, taip pat arklio traukos įtaisus kelio darbams. 24 galerijos antrame aukšte

esančiame antrame aukšte yra medžiagos apie žirgų veisimą ir žirgo naudojimą

ekonomikoje, jodinėjimą, meną, liaudies dainas ir papročius.

Daug eksponatų šiame muziejuje galima apžiūrėti muziejaus kieme.

Įvairūs kelių tiesimo įrengimai dabar yra apatinėje salėje. Ten galima rasti ir

muziejaus pasididžiavimą – Livonijos vandens kelių žemėlapio, kurio originalas buvo nupieštas 1573 m., kopija.

Muziejus siekia išplėsti savo parodą šalia dvaro, nes akmeninės architektūros paminklo sienos riboja naujų kelių tiesimo mašinų eksponavimą.

(Bus daugiau)