SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA: ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ MUZIEJAI – DRAUGYSTĖS TILTAI (Tęsinys. Pradžia 2020 – 07 – 04) # 2020 – 08 – 18

SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA

ŠIAURĖS IR BALTIJOS

ŠALIŲ MUZIEJAI –

DRAUGYSTĖS TILTAI

(Tęsinys. Pradžia 2020 – 07 – 04)

JUOZAS STEPANKEVIČIUS

2020 – 08 – 18

♦♦

Kelių muziejininkų seminarai Norvegijoje

2004.09.27-30 ir 2012.09.05-08

Prie kelių muziejaus

 2004 metais Norvegijoje, Lilehamerio apylinkėse, vyko trečiasis tarptautinis šiaurės ir Baltijos šalių kelių ir transporto muziejų atstovų seminaras. Pagrindinė tokių renginių idėja suformuluota užpernai, per pirmąjį susitikimą Suomijoje: papasakoti, kas nuveikta per prabėgusius metus, dalytis patirtimi kaupiant eksponatus, keistis nuomonėmis dėl tolesnio ir nuolatinio bendradarbiavimo perspektyvų.

Kad tokie susitikimai yra ne tik naudingi, bet ir kasmet sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio, rodė šiemetinis Danijos delegacijos, dalyvavusios stebėtojo teisėmis, pavyzdys. šioje šalyje tokio pobūdžio muziejaus dar nėra, tačiau po susitikimo Lilehameryje danų ryžtas įkurti tokią įstaigą dar labiau sustiprėjo.

Nepakartojami Norvegijos peizažai

 Net keturių asmenų delegacija atstovavo Estijai, kuri jau tradiciniu virtusį seminarą kitąmet rengs Tartu mieste. Todėl ir atvyko dar sykį pasisemti organizacinės patirties.

Seminare pateikta informacija iš septynių valstybių atskleidė kiekvienos šalies darbo tendencijas, įdomybes, praturtino akiratį.

Puikiai renginį organizavę norvegai didžiuodamiesi aprodė sukauptą gausų įvairaus laikotarpio automobilių parką, atskirų epochų kelių ir tiltų fragmentus, senovinius kelių statybos ir remonto įrankius. Ypač didelį įspūdį paliko ekskursija į Uolų sprogdinimų muziejų. Čia, atsidūrus 250 m ilgio tunelyje, aidint natūraliems sprogimų iš įrengtų televizorių ekranų garsams, ekskursijos dalyviai galėjo išsamiai susipažinti ir su turtinga kalnų kelių tiesimo istorija, ir su tunelių statybos ypatumais.

Norvegai ir toliau rengiasi plėsti savo anksčiau parengtą Nacionalinę tiltų, pastatų, magistralinių kelių apsaugos programą, tebeakcentuoja švietėjišką muziejaus veiklos reikšmę. Veiklos mastais daugiausia su jais konkuruojantys ir privačia kryptimi žengiantys suomiai dar labiau akcentuoja informacijos, savireklamos, barterinių mainų svarbą.

Ekskursija po muziejaus apylinkes

 Latvijos kelių muziejaus atstovės papasakojo, kaip toli pažengta rengiant naujas ekspozicijas, tvarkant gausybę sukauptų dokumentų, plečiant kontaktus su įvairiomis valstybės ir privačiomis institucijomis.

Švedija ir toliau restauruoja senesnius kelius, jų ženklus. Išradingieji islandai supažindino su naujausiais technologiniais eksponatų demonstravimo pasiekimais.

Kaip ir ankstesniais metais, plojimais buvo sutiktas Lietuvos atstovų pasirinktas ataskaitos stilius: atnaujintas dokumentinis filmas apie naujausius Vievio muziejaus, įsikūrusio valstybės kelius prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ patalpose, eksponatus, per metus atliktus restauravimo, remonto darbus. Kartu šio muziejaus direktoriui Juozui Stepankevičiui išsakyta vieninga nuomonė: Vievio kelių muziejus, savo dydžiu bei statusu negalintis lygintis su tokiais milžinais kaip jo analogai Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Latvijoje, – bene geriausiai atspindi etnografinį savitumą, nacionalinės kelių istorijos raidą.

Pernai Vilniuje pasibaigusioje tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų konferencijoje Šiaurės ir Baltijos šalių kelių asociacijų direktorių tarybos posėdyje buvo pabrėžta, kad kelių muziejai – tai kiekvienos tautos mentaliteto raiška, istorijos akcentai, kultūros paveldas ateities kartoms.

Nuostabių kalnų peizažai

 Pasibaigus seminarui Norvegijoje, buvo pasirašytas Tarptautinio bendradarbiavimo dokumentas – „Susitarimo memorandumas tarp Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos nacionalinių kelių muziejų“,  kuris numato tolesnį keitimąsi informacija, eksponatais, bendrų projektų partnerystę. Seminare taip pat dalyvavęs Danijos Karalystės transporto ministerijos atstovas išreiškė savo organizacijos norą prisijungti prie „Nor-Balt“ bendradarbiavimo, kai Danijoje bus įkurtas kelių muziejus. Planuota, kad jį pripažins visos valstybių narių viešosios kelių administracijos.

inktas ir generalinis sekretorius – juo tapo Islandijos kelių ir transporto muziejaus vadovas Jakobas Halfdanarsonas. Per tris seminarus sukauptą medžiagą – pranešimus, diskusinių minčių santraukas, nuotraukas – ketinama nuolat eksponuoti tarptautiniame interneto, skirto kelių muziejų tematikai, puslapyje, kurį rengs suomiai. Planuota, kad jį pripažins visos valstybių narių viešosios kelių administracijos. Susitarimas iškėlė bendradarbiavimo tikslą: „Skatinti kelių ir tiltų istorijos tyrinėjimą, eksponavimą ir išsaugojimą Šiaurės ir Baltijos šalyse bei sustiprinti kelių muziejų, kaip kelių istorijos tyrimų žinių centrų, taip pat kaip vertingo turistų traukos objekto, pozicijas.“

2011 m. Lenkija prisijungė prie šio bendradarbiavimo memorandumo.

Dar kartą tarptautinis muziejininkų seminaras šioje svetingoje šalyje įvyko ir 2012 metų rugsėjo 5 – 8 dienomis.

Norvegijos kelių muziejus

Centrinis muziejaus pastatas

Norvegijos nacionalinis kelių muziejus  įsikūręs 12 km į šiaurę nuo Lilehamerio. Visuomenei atidarytas buvo 1992 m. Muziejaus lauko ir vidaus parodose lankytojai gali matyti šalies kelių istoriją, kuri sudaro tūkstantį metų Norvegijos kelių istorijoje. Jis priklauso Norvegijos viešųjų kelių administracijai.

Uolų sprogdintojas tunelyje

 Muziejus turi net kelis skyrius: kelių ir transporto priemonių istorijos, uolų sprogdinimo, alpinizmo bei eismo saugumo centras. Uolų sprogdinimo muziejaus 240 metrų ilgio tunelyje išgirsite unikalius uolų sprogdinimo garsus, išvysite nuostabiai apšviestas uolas ir pamatysite  filmą apie uolų sprogdinimo patirtį. Eismo saugumo centre pamatysite vaizdo įrašus ir ekspozicijas apie saugų eismą ir  jo rizikingas vietas.

Senoji technika muziejaus viduje

Kelių tiesimo istorijos skyriuje apžvelgsite Norvegijos kelius nuo ledynmečio pabaigos, vikingų amžiaus, viduramžių iki šių dienų bei ateities projektų. Čia išvysite kelių istoriją nuo miško takų iki šiuolaikinių greitkelių, išgirsite pasakojimą apie nuskendusį vikingų laivą. Kelių transporto priemonių skyriuje pamatysite kaip tobulėjo automobiliai per šimtą metų – nuo senųjų „Cadillac“ iki šiuolaikinių supermodernių. Visus šiuos įspūdžius patirsite per muziejuje įrengtus 41 kinoprojektorių ir 28 jutiklinius ekranus.

Senovinis „Cadillac“

(Bus daugiau)

 

Related posts