BŪTIS: KŪRYBA # ROMUALDO ČERNECKIO PUSLAPIS <33/144> EPIZODAI VII PLUNGĖJE # 2021 – 01 – 23

BŪTIS: KŪRYBA

ROMUALDO ČERNECKIO

 33 / 144

EPIZODAI VII

ROMUALDAS ČERNECKIS, www.dirst.lt 

2021 – 01 – 23 

Plungėje

Tas priverstinis trijų metų gyvenimo laikotarpis Plungėje, kol baigiau vienuolika klasių, buvo prieštaringas. Palyginti su dabar jau praeitu rūsčiu gyvenimo keliu jis buvo trumpas, bet poveikį paauglio charakterio formavimuisi turėjo.

Mano, paaugusio berniuko, anoji būtis praėjo tėvų (gal ir mokytojų?) bandymo vyresnįjį sūnų adaptuoti prie naujos aplinkos bei kiek vėlesnio aršaus jo pasipriešinimo toms pastangoms etapus.

Ko gero, nujausdami mano, bręstančio vaikinuko, apmaudą, dar vaikišką psichologinį pasipriešinimą suaugusiems dėl nesiskaitymo su jau ryškėjančiais sūnaus savimonės kontūrais, ieškodami išeities iš susidariusios konfliktinės situacijos tėvai bandė sudaryti sąlygas adaptuotis kitoje aplinkoje.

Iš tikrųjų, pirmaisiais buvimo tame mieste metais jiems tai daryti sekėsi. Gal ir todėl, kad tėvukas anais laikais Plungės rajone buvo įtakingas žmogus…

Kai 1963 / 64 m. m. pradėjau mokytis Plungės vidurinėje mokykloje, ji buvo įsikūrusi kunigaikščio Oginskio parke. Lyg ir smagu: tėvai ir draugų man parūpino, ir pašokti į mokyklinius renginius noriai išleisdavo, ir kai kuriems kitiems jaunuoliškiems troškimams pritarė – tik norėk!..

Bet mano paaugliškos ambicijos tam “prisitaikymui” priešinosi: giliai pasąmonėje vis dėlto ruseno priešpriešos tėvų valiai kibirkštis. Todėl kviečiamas ir į sporto ar šokių būrelius nėjau, ir į bendramokslių draugystės apraiškas aktyviai nereagavau…

Arši savimonės kibirkštėlė telaukė dingsties. Ir pretekstas atsirado: po vieno vasarinio kivirčo su bendraamžiais įsiliepsnojo ugnis. Tikras gaisras! Tik išsilaisvinusį priešiškumą aš jau nukreipiau kita linkme: prieš dalį priešiškai nusiteikusių bendramokslių.

Tie paauglystės laikų neprieteliai man ir dabar likę tikrais asmenškais priešais su savo „baimių“ nesąmonėmis (šmeižtais, šantažais ir pan.). Jie tokie buvo, yra ir bus, kol gyvenu! Žinoma, omenyje neturiu niekuo dėtų žmonių.

Kita vertus, gyventi be priešų nuobodu ir neįdomu. Jeigu jų realiai nebūtų, tada reikėtų išsigalvoti… 

Related posts