I. KŪRYBA # KITŲ AUTORIŲ P. <87> „STRĖLĖ“ FANTASTINĖ APYSAKA „GNIUŽDYMAS“ XXXII DALIS „PAVOJINGA APLINKINIAMS“ # 2022-05-22

I. KŪRYBA

KITŲ AUTORIŲ

87

FANTASTINĖ APYSAKA

„STRĖLĖ“,  WWW.DIRST.LT                                      

2022-05-22

 GNIUŽDYMAS XXXII DALIS

„PAVOJINGA APLINKINIAMS“

M-m-m-ū-ū-ū…M-m-m ū-ū-ū…

Nuo nepaliaujamo palatos kaimynių mykimo išties galima buvo išprotėti. Bet Alą kur kas labiau neramino kitkas – nejaugi ir ji, kai kalba, tai tik mykia? Juk jai taip pasakė!

Pati save ji girdi ir supranta aiškiai. Bet gal tik pati save? Juk visai įmanoma, kad jos garsai susilieja ir kiti girdi tik mykimą. Jei taip, tai ką tuomet jai duodavo vitaminų pavidalu?

Kaip patikrinti, ar normaliai ji kalba?

Ala pamėgino kažko paklausti palatos kaimynių. Tačiau jos tik mykė, o viena netgi šiurkščiai ją pastūmė.

Mergina mėgino kalbinti maisto išvežiotojus. Bet jie nekreipė į ją dėmesio: arba išties nesuprato jos šnekos, arba apskritai nesikalbėjo su ligoniais.

Taip praėjo dvi savaitės. Tada atėjo seselė ir pakvietė Alą. Į jos klausimus  nereagavo.

Merginą palydėjo į vyr. gydytojo kabinetą. „Na štai, Semionai Ignatjevičiau, atvedžiau. Mykia ir mykia, o ko nori, neaišku,“- tarė seselė vyr. gydytojui”.

„Gerai. Galite eiti, Veronika“.

Ala ir vėl išsigando. Kas gi nutiko jos šnekai?

Drebėdama ji laukė, kas gi bus toliau. Netrukus atėjo jau matytieji gydytojai – vyras ir moteris. Komisija.

Komisija nutarė, kaip suprato Ala, rekomenduoti jai priverstinį gydymą (galutinai nuspręsti turės teismas). Priežastis – jos elgesys kelia pavojų aplinkiniams ir jai pačiai.

Tačiau iki teismo sprendimo Ala gali būti ligoninėje tik savo noru. Tad prasidėjo…

„Štai čia pasirašykite!“, – grėsmingu tonu bandė jai įsakinėti tai vienas, tai kitas. Ala nesutiko, ginčijosi, atsikalbinėjo. Personalas jos nesuprato ir reikalavo parašo.

Vieną kartą mergina iš tikrųjų pamėgino numykti, užuot atsakiusi. Gydytojas ir seselė netikėtai sutriko ir su nuostaba susižvalgė.

Šis jų sutrikimas truko akimirka, tačiau Ala jį pastebėjo.

„Tikriausiai aš kalbu normaliai, su manim krečia cirką,“ – pamanė ji.

Vakare atėjo seselė. Parodė didžiulį švirkštą. Bet vaistų neleido. Tik dar kartą pareikalavo, kad Ala pasirašytų popiergalį.

(B. d.)

Related posts