I. KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ
109
FANTASTINĖ APYSAKA
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2022-06-17
PASKUTINIS SUSITIKIMAS XV
IŠLAISVINIMAS
Sutemo. Niekada dar Rugilei nebuvo taip reikalinga tamsa, kaip šį lemtingąjį vakarą!
Kaip ten Samanta, kurios ji nematė net dvejus metus? Jai jau devyneri…
Prieglaudos, į kurią iki dantų ginkluotieji „vaikų ir gyvūnų gynėjai“ nugabeno iš siaubo klykusią Samantą, adresą Amazonei sužinoti pavyko, tad beveik po trijų valandų kelio, ji stovėjo prie aukštos betoninės tvoros, juosusios tą įstaigą.
Kaip patekti vidun? Kaip susirasti mažąją Samantą? Kaip suspėti kartu su mergaite palikti prieglaudą greičiau nei atvyks policija? Juk šią išties gali iškviesti, jei nepavyks visko padaryt tyliai…
Rugilė nusprendė nepaleisti progos. Pinigų ji turėjo ir jų nepagailėjo: davė taksistui dar du tūkstančius dolerių ir paprašė palaukti už kampo.
Įveikti tvorą treniruota Amazonė sugebėjo per nepilną minutę. Mikliai išvengusi prožektoriaus spindulio, kai praėjo dar minutė, Rugilė jau buvo prie prieglaudos durų, déjà, užrakintų.
Ji lazpistu išmušė durų spyną ir pateko vidun. Tylu. Visi miega. Bet netikėtai prie jos prišoko apsauginis. Rugilė meistriškai jį nukirto ir kuriam laikui atjungė.
„Turiu pusvalandį,“ – pasisskaičiavo Amazonė. Surado budinčią auklėtoją. Ta net burnos nesuspėjo praverti, kai Rugilė iš lazpisto šovė į sieną. Pabiro tinkas ir durų stiklo šukės.
Netekusi amo, budinčioji sustingo. “Viešnia” iššovė dar kartą. Auklėtoja, regis, kiek atsipeikėjo.
„Kur Samanta B? Mikliai rodyk, kitaip….“- pareikalavo Amazonė. Už penkių minučių ji jau buvo prie lovytės, kurioje miegojo mažoji Samanta.
„Sveikute!“ – tyliai pratarė Rugilė. Samanta atmerkė akis ir kaipmat ją pažino. „Džesika, Džesika brangioji! Aš visą laiką laukiau tavęs…Paimk mane iš čia, Džesika!“
Mažytės Samantos veide džiaugsmas susimaišė su ašarų upeliais.
(B. d.)
