I.KŪRYBA
KITŲ AUTORIŲ („STRĖLĖS“)
210
D.:FANTASTINĖ APYSAKA „KARTUSIS MEDUS“
XXIII
„STRĖLĖ“, WWW.DIRST.LT
2024-06-07
PIRMIEJI PREKEIVIAI
##
Kailas sėkmingai vadovavo naujiesiems žemiečiams, nors ir ryšio trūko ryšio, ir informavimo priemonių, tačiau gerai buvo organizuotas dešimtininkų bei šimtininkų darbas.
Kirsdami miškus bei ruošdami rąstus naujieji žemiečiai jau statėsi pirmąsias gyvenvietes. Įsirengdami būstus, rąstus rišo virvėmis, kurias išmoko gaminti iš sumedžiotų žvėrių – dramblių, laukinių jaučių, šernų – kailių.
Per pirmuosius penkerius metus išdygo tūkstančiai gyvenviečių. Tiesa, buvę vergai „666“ atsiskyrė nuo kitų naujųjų žemiečių ir statėsi savo gyvenvietes kitur. Atviri susidūrimai tarp Pirmtakų ir ragatų palikuonių vyko rečiau, bet pastarieji vis dažniau naudojo kur kas klastingesnes priemones.
Nors formaliai buvę vergai „666“ sudarė mažumą, tačiau juos lydėjo sėkmė, kadangi tie valdė juodąją magiją. Antai ragatų sėklos nešėjai, išlaisvintieji vergai „666“, užvaldė patogias teritorijas savo gyvenviečių statybai, daugiausiai prie upių, jūrų ar vandenynų krantų.
Akimirkai sugrįžkime į šiuos laikus bei priminkime, jog ir dabartiniai anglosaksai viešpatauja teritorijose, iš visų pusių apsuptose jūrų bei vandenynų. Juk geopolitikos esmė – kova dėl prieigos prie jūrų.
Žinoma, ir Pirmtakams pavykdavo užimti patogias teritorijas, bet tuomet ten kildavo įvairių epidemijų, statybininkus užpuldavo plėšrūnų gaujos bei nuodingų skorpionų pulkai. Tuomet tekdavo trauktis toliau ir kasti gilius šulinius. Juk kaip be vandens?
Ilgainiui ragatų palikuonys, pasinaudoję savo privalumais, pradėjo prekiauti itin nuožmiomis sąlygomis. Jie , atvykę į tolimas nuo vandens Pirmtakų gyvenvietes, keitė žuvį, kitas gerybes bei produktus, kokybišką geriamąjį vandenį į žvėrių kailius, atstodavusius tais laikais rūbus. Pinigų tais laikais dar nebuvo. Bet tokia prekyba jau tada galėjo „palikti nuogą“ išalkusį bei ištroškusį žmogų (maistas ir vanduo mainais į rūbus). Medžioklės ne visada buvo sėkmingos (naujųjų žemiečių priemonės juk buvo primityvios), šuliniai gi dažnai džiūvo. Toks gyvenimas vertė pirmtakus mokėti bet kokią kainą, atiduoti prekeiviams tiek, kiek tie reikalavo, kad tik vandenėlio atsigerti…
(B. d.)
