Lionė Ališauskaitė – Bulaukienė 
Eilėraščiai
(Sau ir artimiesiems – apie gyvenimo džiaugsmus bei skausmus)
Mano ego
Turiu aš galvą: nei didelę, nei mažą,
Nekvailą, suktą, ir, pasakyčiau – gražią
Kaip sugalvoja ji? Kaip mąsto?
Ir sąmojus kokius ji žarsto,
Kokius planus ji kuria?
Vieni ją peikia, kiti giria.
Tačiau ji man tokia patinka –
Likimas tokią man parinko…
Turiu aš dvi rankas,
Jos valgyt daro, mezga, siuva,
Prilaiko vaiką, jei jis griūva.
Dvi rankos laisto, skalbia, sėja,
Purena grumstą, pjauna veją.
Jos daro viską, ką galva joms liepia,
Nuskina gėlę, pasodina liepą.
Ir kojas dvi turiu.
Stiprias, greitas,
Kur sugalvoja tik galva,
Mane jos neša ir gana.
Esu reikli visiems ir sau,
Jaunatviška, – nors metų daug.
Save akim kitų matau,
Sau drįstu kartais prieštaraut,
Dažnai galvoju, kad esu šauni,
O kaip galvoji tu?
Ar pasakyt gali?
****
Lietus
Lietaus lašai į langą man barbena –
Kaip laikrodis, skaičiuojantis metus.
Pavargusi širdis jaunystę mena
Ir negrąžinamus laikus.
Nuliūdusi viena stoviu prie lango,
Lietaus lašus skaičiuoju ant stiklų,
Sušlapę lapai šoka tango,
Paunksmėj liepų ir klevų.
Lietaus lašai į langą dar barbena,
Toliau skaičiuoja man metus.
Pavargusi širdis jaunystę mena
Ir negrąžinamus laikus.
****
Vasara
Įsibrido purienos,
Pabalėj, pabalėj,
Vyturėliai čirena
Melsvo skliauto erdvėj.
Gelsvos pienės linguoja,
Moja saulei aukštyn,
O žiogeliai šokuoja
Tai atgal, tai pirmyn.
Bitės neša medutį,
Dūzgia pievoj, žieduos.
Mes ragausim saldutį,
Kai žiema gros speiguos.
****
Vasarėlė
Pražydo margos gėlės
Pievelėj ir miškuos.
Sučiulbo vieversėliai,
Gegutė vėl kukuos.
Atėjo vasarėlė
Margute suknele.
Spindės jos ašarėlės
Žolėj anksti ryte.
****
