Lionė Bulaukienė (Kaišiadoriš r.)
Mano eilėraščiai
SUGRĮŽK
Sugrįžk tu su pavasariu,
Su bundančia gamta,
Su sidabrine rasos ašara,
Su vyturio daina.
Mes paklausysim gervės klyksmo,
Lakštingalos giesmės,
Sraunaus šaltinio šėlsmo
Ir jo sraunios versmės.
Sulos pasiūlys beržas
Išgert, atsigaivint.
Šio medžio kraujo lašas
Tau širdį nuramins.
Sugrįžk! Ko nuėjai į tolį
Tu vieškeliais pilkais?
Ir atsigręžt nenori,
Pasigrožėt laukais.
Tu nuėjai…Kartu nuėjo viskas…
Meilė… Jausmai širdies…
Aš nežinau, ar liks kas?
Gal taip geriau?..Išties?..
JAU NEGRĮŠIU
(tarmiškai)
Kap norėčia vaikystėn sugrįžti,
Palakstyti basa per pievas,
Po nusvyrusiu beržu palysti,
Kad suvilgytų rasos kasa.
Vėl norėčia pabraidyt po balu,
Kurioj busilas gauda varlas,
Ar su baba susėdus už stalą,
Gardžiai valgyt bulbines bandas.
Alia aš in vaikystį negrįšiu,
Bu jau nulakė metai tolyn,
A tų metų tikrai nepavysiu,
Bu žengiu aš kasdieną lėtyn.
NORĖČIAU TAVE SUSITIKTI
Kam brendi per rasą, rasą sidabrinę,
Skindama ramunes pievos margume.
Kam pini vainiką, ramunių vainiką,
Apie ką svajoji širdies gelmėje?
Aš norėčiau vėlei tave susitikti
Pievos margumyne, tarp šaltų rasų
Ir uždėt vainiką, ramunių vainiką
Ant tavo galvelės, ant gelsvų kasų.
Eitume per pievą, rankom susikibę,
Bristume per rasą pasitikt aušros.
Tavo galvą puoštų baltosios ramunės,
O žiogeliai grotų žaliąsias dainas.
Bet žinau, mergaite, tavęs nesutiksiu,
Tu pasižadėjai berneliui kitam.
Upėje skausmų aš šiandien pasiliksiu,
Per dienas, naktis teks liūdėt vienam.
