BŪTIS: KŪRYBA // MINTYS APIE DVASINIŲ VERTYBIŲ REIKŠMĘ VI # 2020 – 01 – 16

BŪTIS: KŪRYBA

MINTYS APIE DVASINIŲ VERTYBIŲ

REIKŠMĘ VI

GINTAUTAS ČERNECKIS, Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas (Plungė)

2020 – 01 – 16

II

SVEIKINIMAI

kai atsiduriu

gyvenimo paviršiuje,

esu netikras,

aš mirštu

***

Tu kalbi mano lūpomis,

kai pasveikinu

pirmąjį sutiktąjį

***

kai esu

Tavo sodininkas,

niekas nenuspėja

mano amžiaus

***

negaunu iš Tavęs

didžiosios Dangaus dovanos –

ją užsitarnauju

***

kai matau

šviesos langus Danguje,

man nebūna tamsu

***

esu niekas,

jeigu Tavo tiesa

neišgyvena manyje

***

kai sveikinu Tave

kasdien,

trumpėja mano Kelias

***

randu savyje

Dievo miestą –

tai šviesa be šešėlio

***

jei gęsta manyje

dieviška kibirkštis,

nebelieka vietos milelaširdystei

***

 

Tu skleidi manyje

dangišką malonę

ir nieko nereikalauji

***

kol nėra Tavęs,

mano širdies vartai

uždari

***

negaliu pavėluoti

į Kelią

ir negaliu sustoti jame

***

kai mano siela nubunda,

atrandu

sau pašnekovą

***

jeigu mano viduje

nėra Dangaus,

atsiveria pragaro vartai

***

šiandien tampu meistru,

nes Tu įžengi

į mano pastatytus

sielos namus

***

tikrieji mokiniai

atpažįsta Tave

iš kilnumo,

bet ne iš karališko sosto

***

išgyvenu,

jeigu nepasilieku

nuodėmingiausiose vietose

***

jei Tu mane išsirenki,

esu amžinas

Tavo mokinys

***

neleisdamas didžiuotis

Tu apsaugai mane

nuo dvasinės elgetystės

***

aš klausiu Tavęs,

kai nežinau,

bet Tu tyli žinodamas

***

Tu lengvai atveri

mano sielą,

nes Tavo žodį ištaria

besišypsančios lūpos

(Bus daugiau)

Related posts