SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA: KELIŲ TIESIMO ISTORIJA NUO IŠTAKŲ IKI DABARTIES (Tęsinys. Pradžia 2020 – 01 – 28) # 2020 – 06 – 18

SENJORŲ DIENOS / KELININKAI / KŪRYBA

KELIŲ TIESIMO ISTORIJA NUO

IŠTAKŲ IKI DABARTIES

„TIKTAI KELIAI SUARTINS ŽMONES,  IR PER KELIUS SUGRĮŽTA TOLUMA…“

(Tęsinys. Pradžia 2020 – 01 – 28)

2020 – 06 – 18

Juozo Stepankevičiaus knygą leidimui paruošė portalo www.dirst.lt internetinio leidinio „Skvarbus žvilgsnis į būtį“ kūrybinės grupės narys JONAS PAULAUSKAS.

Asociacija „Lietuvos keliai“

Asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentasRimvydas Gradauskas

 Asociacija „Lietuvos keliai“ yra nepriklausoma, savanoriška akcinių bendrovių, įmonių, mokslo bei projektavimo organizacijų sąjunga, vienijanti 26 narius. Jos veikla susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, tiltų statyba, projektavimu, remontu. Jai vadovauja generalinis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Asociacijoje suburtos didžiausios kelių tiesimo, tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir keliams reikalingų medžiagų ruošimo įmonės. Greta kelių tiesimo darbų asociacijos nariai atlieka oro uostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijos darbus; transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimo medžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslo tyrimus, rengia automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros normatyvinius dokumentus.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pasikeitė kelių valdymo struktūros principai, ir šalies kelininkai nutarė bendrai spręsti visiems aktualius gamybinius klausimus, todėl 1993 metais aštuonios (dabar asociacija vienija net 28 privačias kelininkų įmones) didžiausios Lietuvos kelių tiesimo įmonės įsteigė Lietuvos kelininkų asociaciją „Lietuvos keliai“. Asociacija atstovauja Lietuvos kelių tiesėjų interesams, koordinuoja bendrovių veiksmus, susijusius su valstybės vykdoma kelių tiesimo politika, sprendžia bendras gamybos įmonėms kylančias ekonomines bei juridines problemas, bendradarbiauja su Respublikos ir užsienio giminingomis organizacijomis, dalyvauja ruošiant su kelių tiesimo verslu susijusius juridinius aktus bei reglamentus, ieško rinkų šalyje ir užsienyje.

Asociacijos įmonių darbai

 Kelių tiesimas ir jų priežiūra Lietuvoje yra viena iš svarbiausių ekonominės veiklos šakų. Asociacijai priklausančios bendrovės ir organizacijos sėkmingai varžosi Lietuvos kelių tiesimo ir transporto įrenginių statybos rinkoje kaip patikimos partnerės, jos išlaiko kelininkų prestižą ir tradicijas, siekia aukščiausios darbų kokybės ir diegia naujausias pasaulinės praktikos technologijas. Asociacija ir jos nariai yra kelių tiesimo srities lyderiai Lietuvoje.

 Asociacijos „Lietuvos keliai“ atlikti darbai

 Asociacijai priklausančios kelių tiesimo įmonės atlieka apie 90 proc. mūsų šaliai reikalingų transporto infrastruktūros darbų, taip pat kelių tiesimo darbus ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje.

Šalies automobilių kelių tiesimas, plėtra ir rekonstrukcija – ne vieninteliai kelininkų darbai. Daug įvairių ir sudėtingų transporto infrastruktūros objektų Lietuvos kelininkams tenka statyti miestuose. Tai – gatvės ir aplinkkeliai, tiltai ir viadukai. Paskutinį dešimtmetį buvo atlikti ir dabar vykdomi dideli Vilniaus miesto transporto infrastruktūros plėtros objektų projektai:

2003 m. Vilniuje atidarytas Karaliaus Mindaugo tiltas per Nerį.2006 m. baigtas tiesti pietinis Vilniaus aplinkkelis aplink senamiestį. Nutiesta transporto jungtis nuo Konstitucijos pr. Iki Ukmergės g. – dviejų lygių Geležinio Vilko- Ukmergės gatvių sankryža.

Nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis – tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis tarp Žirnių gatvės ir Lazdynų tilto.

 

Kelininkai baigia Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio tiesimo darbus, kuris sujungs magistralinius kelius A1 Vilnius-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas.

Tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, kuris yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto gatvių infrastruktūros projektų, bus sujungti magistraliniai keliai A1 Vilnius-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys.

Kelininkai rekonstravo intensyvaus eismo Gariūnų gatvę, nutiesė naują kelią iš Vilniaus oro uosto į Žirnių gatvę, čia baigiamas statyti Žirnių gatvę kertantis viadukas.

2002 m. baigtas statyti ir atidarytas automobilių eismas Čiurlionio tiltu per Nemuną Kaune.

2012 m. Kauno centre rekonstruoti A. Juozapavičiaus prospektas, Parodos gatvė, P. Vileišio tiltas per Nerį.

Klaipėdoje įrengtas šiaurinis išvažiavimas iš jūrų uosto, nutiestas visiškai naujas Šiaurės prospektas.

Alytuje pastatytas Lietuvos tūkstantmečio tiltas per Nemuną, naujas tiltas pastatytas ir Druskininkuose.

Asociacija veikla Lietuvos kelių plėtroje per pastaruosius 20 metų

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pagrindinius šalies magistralinius kelius pradėta integruoti į Europos kelių tinklą.

1994 m. Kretoje buvo patvirtinti devyni transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Lietuvos teritoriją kerta du koridoriai: Šiaurės-Pietų krypties I koridorius, arba Via Baltica (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva), ir lygiagreti IA atšaka arba ViaHanseatica (Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Berlynas); Vakarų-Rytų krypties IXB koridorius (Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda).

1996 m. trys Lietuvos keliai gavo atitinkamus ženklus ir tapo įteisintomis europinės reikšmės magistralėmis. Tai E67 Via Baltica (Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva), E271 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Gomelis) ir E272 (Vilnius-Ukmergė-Panevėžys). 1998 m. sausį tarptautiniu susitarimu nuspręsta kelią E85 (Aleksandropolis-Bukareštas-Černovcai) pratęsti ruožu Lyda-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, o E272 (Vilnius-Panevėžys) per Šiaulius-Telšius-Kretingą-Klaipėdą pratęsti iki Palangos. Dvi magistralės (E28, E77) pratęstos ir į jas įjungti Lietuvos keliai. Prie E28 (Berlynas-Gdanskas) prijungtas kelias Kaliningradas-Marijampolė-Kaunas-Zarasai-Daugpilis-Ostrovas. E77 jungia Budapeštą-Elbliongą-Kaliningradą-Tauragę-Šiaulius-Rygą-Ostrovą. Magistralė Marijampolė-Prienai-Vilnius gavo E273 ženklą.

Kelio tapsmas europine magistrale – tai ne tik ilgalaikės, sudėtingos tarptautinės derybos. Tai – tarsi antrasis kelio gimimas, tai – dešimtys naujų viadukų, tiltų, sankryžų, tūkstančiai kelio ženklų, eismo saugumą užtikrinančių įrengimų. Kartu – ir daug inžinerinių, techninių, technologinių, finansinių problemų, kurias nuolat tenka spręsti šalies kelininkams.

Lietuvos kelininkai per pastaruosius du dešimtmečius sėkmingai pertvarko šiuos magistralinius kelius pagal europinį standartą.

Asociacijos nariai
 Eil.Nr.
Organizacija
Telefonas
Adresas
El.p.adresas
Internetinis puslapis
1
UAB „Alkesta“
(8­315) 77755
Naujoji g. 118,  62175 Alytus
info@alkesta.lt
www.alkesta.lt
2
UAB „Aukštaitijos traktas“
 (8-389) 54307
Šilinės kaimas,  28104 Utenos raj.
atraktas@mail.lt
www.aukstatijostraktas.lt
3
UAB „Autokausta“
(8 37) 397555
Marvelės g. 199B, 46204 Kaunas
statyba@autokausta.lt
www.autokausta.lt
4
UAB „Biseris“
(8-5) 2601966
Žarijų g. 12, 02300 Vilnius
info@biseris.lt
www.biseris.lt
5
AB „Dolomitas“
(8-421) 42683
Balsių pšt. Petrašiūnų km., 83477 Pakruojo r.
biuras@dolomitas.lt
www.dolomitas.lt
6
AB „Eurovia Lietuva“
 (8-5) 2152050
Liepkalnio g. 85,  02121 Vilnius
eurovia@eurovia.lt
www.eurovia.lt
7
UAB „Fegda“
(8-5) 2306234
Geologų g. 12,  02190 Vilnius
vilnius@fegda.lt
www.fegda.lt
8
UAB „Gatas“
 8 616 06161
Dariaus ir Girėno g. 19, 12128 Vilnius
info@gatas.lt
www.gatas.lt
9
UAB „YIT Lietuva“
(8 37) 452348
Naglio 4A, 52600 Kaunas
info@yit.lt
www.yit.lt
10
VšĮ Kauno technikos kolegija
(8 37) 308620
Tvirtovės al. 35, 50155 Kaunas
ktk@edu.ktk.lt
www.ktk.lt
11
AB „Kauno tiltai“
(8-37) 473935
Ateities pl. 46,  52502 Kaunas
kaunotiltai@kaunotiltai.lt
www.kaunotiltai.lt
12
UAB „Kelprojektas“
(8-37) 223186
I.Kanto g. 25,  44296 Kaunas
info@kelprojektas.lt
www.kelprojektas.lt
13
UAB „Keltecha“
(8-45) 502600
Kerbedžio g. 7,  35104 Panevėžys
uabkeltecha@takas.lt
       –
14
UAB „Keluva“
(8-5) 2123223
Liepkalnio g. 101, 02121 Vilnius
info@keluva.lt
www.keluva.lt
15
UAB „Kerista“
(8-5) 2306452
Geologų g. 11, 02190 Vilnius
kerista@takas.lt
www.kerista.lt
16
AB „Klovainių skalda“
(8-421) 44574
Klovainiai, 83004 Pakruojo raj.
klovskalda@is.lt
www.skalda.lt
17
UAB „Milsa“
(8-37) 352365
Elektrėnų g. 16, 51205 Kaunas
info@milsa.lt
www.milsa.lt
18
AB „Panevėžio keliai“
(8-45) 502601
Kerbedžio g. 7,  35104 Panevėžys
sekretore@paneveziokeliai.lt
www.paneveziokeliai.lt
19
VšĮ Panevėžio kolegija
(8 45) 460323
Laisvės a. 23, 35200 Panevėžys
kolegija@panko.lt
www.panko.lt
20
UAB „Parama“
(8-315) 74640
Gardino g. 30,  62154 Alytus
info@alytausparama.lt
www.alytausparama.lt
21
UAB „Sostinės gatvės“
(8-5) 2339768
Žarijų g. 8a, 02241 Vilnius
info@sostinesgatves.lt
www.sostinesgatves.lt
22
UAB „Šiaulių plentas“
(8-41) 540601
Išradėjų g. 11,  78149 Šiauliai
splentas@splentas.lt
www.splentas.lt
23
UAB „Švytėjimas“
(8-5) 2371384
Kalno g. 10, 15174 Nemenčinė
info@svytejimas.lt
www.svytejimas.lt
24
UAB „Ukmergės keliai“
(8-340) 63257
Deltuvos g. 26,  20122 Ukmergė
info@ukmergeskeliai.lt
www.ukmergeskeliai.lt
25
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
(8-5) 2744709
Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius
vgtu@vgtu.lt
www.vgtu.lt
26
VŠĮ Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
(8-5) 2341524
Antakalnio g. 54, 10303 Vilnius
info@vtdko.lt
www.vtdko.lt
27
UAB „Žemaitijos keliai“
(8-444) 75305
Statybininkų g. 7,  87101 Telšiai
zkeliai@zkeliai.lt
www.zkeliai.lt
28
UAB „Wirtgen Lietuva“
(8-5) 2601001
Liepkalnio g. 188, 13242 Vilnius
info@wirtgen.lt
www.wirtgen.lt

 Lietuvos kelių infrastruktūros sektoriaus problemos

2018 m. lapkričio 28 d. įvyko Seimo Ekonomikos komitetas posėdis, kuriame jau trečią kartą per pusmetį buvo analizuojamos Lietuvos kelių infrastruktūros sektoriaus problemos ir ieškoma sprendimų, kaip pakeisti sudėtingą situaciją, susidariusią per pastaruosius dvejus metus. Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas posėdyje teigė, kad dėl strateginio planavimo nebuvimo ir valdymo trūkumų nerimą keliantys duomenys rodo akivaizdų sektoriaus nuosmukį. Pasak jo, prastos sąlygos keliuose daro neigiamą poveikį Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui, nes didina verslo veiklos sąnaudas ir mažina paslaugų konkurencingumą.

Gradauskas atkreipė dėmesį, kad prieš trejus metus transporto tranzito ir logistikos sektorius kūrė 13 proc. šalies BVP, o 2017 m. rodiklis siekė jau tik 11 proc. šalies BVP. Teko konstatuoti, kad per dvejus metus Susisiekimo ministerija nesugebėjo parengti ir pristatyti kelių infrastruktūros priežiūros ir valdymo strategijos, o tai lėmė prastėjančią kelių tinklo būklę, sektoriuje mažėjančias darbų apimtis, augantį prarandamų darbo vietų skaičių ir susitraukusį įmonių indėlį į valstybės biudžetą.

Gradausko teigimu, šiuo metu ekonomikai itin svarbiame sektoriuje įsivyravo nežinomybė, nes įmonės negali kurti ilgalaikės veiklos ir investicijų planų. „Susisiekimo ministerija turėjo daugiau negu pakankamai laiko parengti ir paskelbti strategiją, tačiau iki šiol nematome požymių, rodančių proceso pažangą. Ministro kadencija įpusėjo, tačiau problemų nesumažėjo – trūksta ne tik aiškių prioritetų, perspektyvų, bet ir realių iniciatyvų bei dialogo“, – konstatavo R. Gradauskas.

Nerimą kelianti situacija buvo pristatyta Lietuvos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Buvo priminta, kad 2019 m. spalio 5 dieną įvykusiame pasitarime buvo aptartos problemos, o Premjeras Susiekimo ministerijai pavedė įvertinti ir spręsti asociacijos „Lietuvos keliai“ keliamus klausimus ir suaktyvinti dialogą su kelių sektoriaus įmonėms atstovaujančiomis asocijuotomis organizacijomis ir verslo atstovais.

Spalio viduryje Susisiekimo ministerija suorganizavo susitikimą su asociacijos „Lietuvos keliai“ nariais ir kitomis kelių sektoriaus įmonėmis, tačiau ministerijos atstovai nepateikė pasiūlymų, kaip spręsti esmines sektoriaus problemas ir negalėjo tiksliai įvardinti, ar bus sukurtas efektyvus strateginio planavimo mechanizmas.

Teko konstatuoti, kad deklaratyvaus pobūdžio susitikime pilnavertis dialogas neįvyko. Ministerijos dėmesio iki šiol nesulaukė ir Kelių priežiūros ir plėtros programos komisija – sektoriaus problemų aptarimui, nagrinėjimui ir sprendimui skirta platforma.

Todėl asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios 28 įvairaus dydžio kelių tiesimo, projektavimo, ženklinimo įmonių ir akademinės bendruomenės atstovus, Tarybos pirmininkas R. Gradauskas paprašė Seimo Ekonomikos komiteto narių išnagrinėti susidariusią situaciją ir toliau, kiekvieną ketvirtį, vykdyti infrastruktūros sektoriaus situacijos parlamentinę kontrolę.

Lietuvos automobilių kelių dabartis ir ateitis

 Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklas yra apie 22 tūkst. kilometrų. Šalyje sukurta ir aktyviai veikia kelių tiesimo, taisymo ir priežiūros sistema. Kiekvienais metais pagrindinis dėmesys ir  toliau buvo skiriamas kelių plėtrai, jų modernizavimui, eismo saugumo priemonėms diegti bei kitiems darbams šia linkme. Didžiausi darbai atlikti pagrindinėse susiekimo arterijose, kuriose panaudoti ir iš ES gautos lėšos. Pirmą kartą kelių sistemos istorijoje pavyko gauti lėšų iš Europos Sąjungos ISPA programos fondo. Pinigai pagal šią programą skirti keliams, kurie sutampa su transeuropiniais transporto koridoriais, modernizuoti.

Dideli dangos stiprinimo ir rekonstrukcijos darbai buvo ir bus atliekami magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Tam buvo daug priežasčių. Šio kelio Vilnius-Kaunas ruožas nutiestas daugiau kaip prieš 30 metų, o kelio danga projektuojama dvidešimčiai metų. Praėjus daug ilgesniam laiko tarpui, iškilo nemažai problemų. Kelią Vilnius-Kaunas reikėjo kapitaliai rekonstruoti, atnaujinant ne tik dangą, bet ir drenažą, pritaikant dangą sunkiasvorio transporto eismui.  Be to, išaugus eismo intensyvumui, greičiau atsiranda provėžos, ir dėl to didėja avaringumas. Reikėjo suremontuoti eilę tiltų ir viadukų, bei kelias sankryžas. Tris ketvirtadalius išleistų lėšų, kaip negrąžinamą pašalpą, skyrė Europos Sąjunga iš ISPOS programos fondo.

Pagal projekto VIA BALTICA  antrąją dalį dideles apimties darbai vyko statant Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelį. Transporto srautas Baltijos keliu  Lietuvos teritorijoje lenks miestus ir didesnes gyvenvietes. Iki 2003 m. pabaigos buvo pastatytos keturios skirtingo lygio sankryžos. Pastatyta Garliavos sankryža Kauno vakariniame aplinkkelyje ties Markučių gyvenviete, dvi sankryžos įrengtos ties Marijampole.

Mažesnės apimties darbai vyko ir kiruose magistraliniuose keliuose. Daug dėmesio yra skiriama 1A transporto koridoriui Sovietskas-Tauragė-Šiauliai-Ryga. Baigta Joniškio aplinkkelio statybos darbai. Baigtas tiesti Šiaulių aplinkkelis, sustiprinta kelio danga tarp Tauragės ir Kryžkalnio. Rekonstruotos kelio atkarpos ir kitose magistralėse. Bet, nesant pakankamo finansavimo, pagrindinį dėmesį numatyta skirti labiausiai apkrautiems transporto keliams.

Daug rūpesčių kelių priežiūros tarnyboms tenka žiemą. Keliai negali ilgai būti užpustyti, padengti sniegu arba ledu: žmonėms reikia duonos, medikų pagalbos, yra kitokių visokių reikalų bei rūpesčių. Valstybės kelių priežiūra, priklausomai nuo finansavimo galimybių, suskirstyta į keturis lygius. Kiaurą parą kelių priežiūros tarnybos budi pačiuose svarbiausiuose keliuose, kuriuose vyksta intensyviausias eismas. Pirmam kelių priežiūros lygiui priskiriama  magistralės Vilnius-Kaunas atkarpa iki Sitkūnų sankryžos, kur susiduria su VIA BALTICA magistrale. Šis magistralės ruožas visada yra geros būklės. Jame vyksta normalus transporto eismas bet kuriuo paros metu. Valstybės įmonės, prižiūrinčios kelius, laikosi nustatytos taisyklės, kad sunkiomis klimatinėmis sąlygomis  reikia darbus organizuoti taip, jog kiek įmanoma per trumpesnį laiką eismas keliuose būtų normalizuotas.

Kelius prižiūrėti reikia visais metų laikais. Šį darbą atlieka AB „Kelių priežiūra“, suvienijusi vienuolika valstybės įmonių. Kelių priežiūros įmonė keliams taisyti bei prižiūrėti kasmet pagal galimybes įsigyja naujų našių ir efektyvių kelių remonto bei priežiūros mechanizmų. Stengiamasi įsigyti technikos su  kiek galima įvairesne įranga, kad tą patį mechanizmą galiam būtų naudoti įvairiais metų laikais.

Respublikos valstybiniuose keliuose yra daugiau kaip pusantro tūkstančio tiltų ir viadukų.  Vidutiniškai kas 14 km atkarpoje yra tiltas arba viadukas. Tiltas turi būti visada patikimas ir tvirtas. Nežiūrint į tai, prieš kiek metų jis pastatytas.  Jis nestatomas trumpam laikotarpiui, o projektuojamas 50-70 metų. Tačiau ne visi tilto elementai taip ilgai tarnauja. Tiltai, kaip ir keliai, turi dangą, hidroizoliaciją, kuri turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas 25-ir metai.

Ankstesnis tiltų palikimas nėra labai geras – šiuo metu beveik pusei tiltų būtinas remontas. Todėl kasmet tenka rekonstruoti ar remontuoti apie 150 tiltų bei viadukų. Pvz. 2001 m buvo sustiprintas Sitkūnų viadukas virš magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda, atlikta  tilto per Nemuną kelyje Šilutė-Rusnė deformacinių pjūvių ir atitvarų rekonstrukcija, tilto per Musę kelyje Pabaisko kryžkelė-Gelvonai-Čiobiškės remontas, tilto per Miniją kelyje Šiauliai-Palanga rekonstrukcija, ir t.t.

Lietuvos automobilių direkcija kartu su Transporto ir kelių tyrimo institutu parengė valstybinės reikšmės kelių tinklo tobulinimo programą. Joje numatyta, kad Lietuvos  kelių tinklas turi būti  tobulinamas atsižvelgiant į didėjančius visuomenės poreikius, gerinant tranzito sąlygas, eismas kelyje turi tapti patogesnis ir saugesnis.  Ši programa buvo įgyvendinta per tris laikotarpius: 2002-2005m, 2006-2010m. ir 2011-2015 m.

Įgyvendinant 2002-2015 m. programą buvo nutiesta 160 km naujų kelių, tarp jų 120 km. – miestų ir gyvenviečių aplinkkelių ir 40 km apjungiamųjų kelių šalia magistralės Vilnius0Kaunas, įrengtos 26 skirtingo lygio sankryžos. Todėl šalies automagistralių su keturiomis eismo juostomis ilgis jau siekia apie 650 km, išasfaltuota 2300 km žvyrkelių. Asfaltuotų kelių dalis bendrame valstybinių kelių tinkle padidėjo nuo 57 proc. iki 68 proc. Neliko tiltų, neremontuotų 25 ir daugiau metų, pagerėjo kelių priežiūra. Todėl galime drąsiai teigti, kad mūsų keliai dabar dar labiau priartėjo prie europinių standartų.

Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, inicijuoja pažangios kelio dangos, kuri bus kur kas atsparesnė išorės poveikiui, sukūrimą. Ši inovacija ateityje sumažintų kelio atnaujinimui skiriamas lėšas ir gerintų eismo kokybę.

Naudojamų asfalto dangų stebėsena vykdoma nuolat ir vertinama jų eksploatacija bei jos metu susidarantys pažeidimai. Tad inovacijos poreikis kilo įvertinus dabartinės kelio dangos dėvėjimąsi.

Pastebėta, kad pagrindiniuose tranzitiniuose, intensyviu sunkiasvorių transporto priemonių eismu pasižyminčiuose šalies keliuose, jų svoris veikia asfalto dangą. Joje formuojasi provėžos, ji tampa jautresnė vandens poveikiui ir klimatinėms sąlygoms, didėja kelio nusidėvėjimas.

Didins kelio ilgaamžiškumą

Norint išvengti kelio nusidėvėjimo, nuspręsta ieškoti būdų, kaip būtų galima turėti geresnių savybių asfalto mišinį, kuris būtų atsparesnis už šiuo metu naudojamus.

Šis transporto priemonių eismui skirtas asfalto mišinys nuo kitų šios medžiagos mišinių skirsis tuo, kad jam gaminti bus naudojamos nanomedžiagos. Jos pasižymės geresnėmis fizikinėmis, mechaninėmis, cheminėmis ir magnetinėmis savybėmis, tad, tikėtina, gali pagerinti kuriamo asfalto mišinio savybes.

Tad naujas mišinys bus ilgaamžiškesnis, reikalaus mažesnės dangos priežiūros ir turės kitas svarbias savybes. Tai, visų pirma, pajus vairuotojai. Nauja asfalto danga turėtų pasižymėti geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis, o eismo dalyviai jausis saugiau ir komfortabiliau.

 Pasinaudojo ikiprekybiniais pirkimais

Tam, kad ši inovacija taptų įmanoma, Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo ES fondų investicijomis finansuojamą ikiprekybinį pirkimą „Nanomedžiagomis modifikuoto asfalto mišinio, didinančio automobilių kelių dangų tvarumą, sukūrimas“. Jis dabar yra pasiekęs pirmąjį projekto etapą.

Jo metu pasirašytos sutartys su keturiais ikiprekybinio pirkimo dalyviais, kurie, pasinaudodami verslo ir mokslo pagalba, turi atskleisti nanomedžiagų panaudojimo asfalto mišiniuose potencialą.

Lietuvoje kuriama startuoliams galinti pagelbėti technologija – neturi analogų pasaulyje.

Lūžių gydymui planuojama naudoti 3D spausdintuvus.

Siekia išplėtoti delfinų terapiją – padėtų ne tik negalią turintiems žmonėms.

Jei tai pavyks, bus galima sakyti, kad projektas buvo įgyvendintas sėkmingai. Gavus teigiamus rezultatus, tikimasi, kad tai gali prisidėti prie valstybinės reikšmės kelių tinklo dangų gerinimo.

ES investicijos ikiprekybiniams pirkimams

„Ikiprekybiniai pirkimai LT“ – ES investicijų priemonė, kuria skatinama vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimus, kurių metu sukuriamas naujas, rinkoje neegzistuojantis gaminys arba iš esmės patobulinamas jau esamas gaminys, skirtas visuomenei aktualių socialinių-ekonominių problemų sprendimui.

Daugiau informacijos apie priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ galima rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir ES investicijų svetainėse.

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/04/17/lietuvoje-kuriami-ateities-keliai-kur-kas-atsparesni-ir-su-nanomedziagomis#ixzz5lVzz5kik

Kelias ir visuomenė

Kelias išsivysčiusioje Europos valstybėje – Lietuvos Respublikoje turėtų būti ne tik susisiekimo struktūros pagrindas, bet ir bazė turizmui plėtoti, gyventojų komfortui didinti, šalies kultūrai kelti. Tai – krašto išsivystymo veidrodis, ūkinės bei kultūrinės veiklos rodiklis. Kelių nutiesę turime gana daug, tačiau juos tvarkome nepakankamai. Tam reikia turėti ir pakankamai gerų specialistų.

Kadangi sunkus kelininkų darbas suprantamas ir kaip kūrybos procesas, manoma, jog geras specialistas yra lyg menininkas, dvasia įaugęs į  savo tautos istoriją, gamtą ir kultūrą.

Dažnai tai gali atsispindėti ir jo darbuose net specialiai to neakcentuojant. Juk ir dabar įvairiose vietose važiuodami skirtingu laiku tiesiais keliais mes… lyg jaučiame savotišką tą amžių dvelksmą. Ar tai būtų įaugę į mūsų landšaftą vingiuojantys tarp piliakalnių mūsų ežerų krašto keliukai, ar tai būtų medžiais apsodinti grafo Tiškevičiaus rūmų link vedę anuomet platūs karietų vieškeliai, ar stogastulpiais, smūtkelėmis, rūpintojėliais ir kryžiais padabinti kaimų ir poilsio zonų keliai bei takeliai, tiesiogiai atspindintys mūsų tautos senąsias legendas, tikėjimą, kovas su priešais, viltis ir idėjas.

Nors dabartinės mūsų kultūros šaknys, maitinamos gamtos artumu, pagarba jos paslaptims, kaimo ir religijos tradicijomis, vis dar gyvos, bet, lėkdami plačiomis tiesiomis automagistralėmis ar prospektais, tai simbolizuojančių vingiuotų kelių ir takelių ar pakelėmis besišypsančių darželių jurginų pastaraisiais metais jau beveik nebesutinkame.Na, o „Baltijos kelias“ – veržli, plačiajuostė automagistralė su pakelės kryžiais – jau ne tik keistas ir įdomus bandymas įkvėpti dvasią į jau sukurtą materialinį produktą, bet ir atgimstančių Baltijos tautų natūralaus gyvenimo istorinio tarpsnio atspindys savo įdomia tiesiogine kultūros ir civilizacijos sąjunga, nubrėžianti dar labai neaiškiai mūsuose numatomą perspektyvą.

O dabar pažvelkime į kelią, kaip į žmonių inžinerinės minties atspindį. Kelio, kaip inžinerinio techninio statinio įrengimas – mūsų krašto visuomenės sąmonės arba bendrojo kultūrinio lygio atspindėjimo pasekmė. Ir tai ne tik pasekmė, bet kartu ir priežastis, tik jau daranti poveikį ne tik patiems kelio tiesėjams ir jų kultūriniam lygiui,  bet ir visai visuomenei. Nes tai jau tampa viena iš jos gyvenimo sąlygų ir aplinkybių.

Kelio įvaizdis, kaip veiksnys, susijęs su natūralia gamta, daugiausia veikia tik pasąmonę, tai yra tą vietą, kur formuojasi mąstymas, vietą, kuri turi žymiai didesnį poveikį visuomenės gyvenimui, nei tai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai jau ne tik konkretus, bet dar daugiau – abstraktus ir simbolinis vaizdinys, kuris asocijuojasi su veržimuisi į ateitį, istoriją ir su pačiu žmogaus gyvenimu.

Taigi, mintis krypsta į kelią, kaip simbolį. Į šio simbolio esmės pertvarkymą, išreiškiantį  vidinę nenutrūkstamą dvasinę žmogaus būtį, į kultūros apsaugą, kuri yra ir gamtos apsauga bei žmogiškojo požiūrio į   grožį, kuris mus supa ir apsaugo nuo išorinio  žmogaus būties „ornamento“ – civilizacijos gniaužtų. Ir jokiu būdu ne koks nors dirbtinis apvaisinimas, „kultūrinimas“, kuris savaime yra pragaištingas, čia galėtų padėti. Manoma, kad šiuo atveju padėtų mokslas. Tačiau mokslas ne kaip bendra nuo mąstymo atsiskyrusi visuma, o kaip atskira pačio mokslo dalis, ribojant ( kiek įmanoma) bendrą mokslo visumą, o tiksliau jo subjektyvumą, bedvasiškumą, netobulumą, žmogaus kaip „gamtos visagalio“ aiškinimą ir stengimąsi peržengti natūraliojo pasaulio bei jo normų ribas.

Gaila, bet pasimetęs mūsų pasaulis šiame amžiuje dar kartą įrodė, nesąs protingas. Grėsmę sau pačiam ar kuriai nors savo daliai jis pajunta tik pažeidęs jo gyvybines funkcijas. Ją pranašaujančių aplinkybių jis neįvertina. Nematerialios grėsmę pranašaujančios aplinkybės suvokiamos dvasia, būdinga tik gyviesiems, kurie betgi ne visi ją vertina. Tačiau vis tiek pasaulis yra geras ir gražus, ir tai dabar galėtų pagelbėti.

Tik turint dorovinį pagrindą, teikiantį didžiausią pagalbą gyvybei ekologijos mokslo šaka ir jai artimi visuomenės judėjimai ar garsios asmenybės būtų pajėgios kovoti su savanaude mokslo visuma pačiam mokslui artimomis logikos, objektyvių dėsnių, mąstymo, priežastingumo, kompetencijos, o gal ir teisės bei kitomis kategorijomis. Neatmestina, matyt, ir tai, kad ateityje tai galėtų išsirutulioti į gyvenimą teigiančią optimistinę pasaulėžiūrą.

Yra toks Kelių muziejus Vievyje, kuriame – Lietuvos kelių istorija, ir ne tik…

 1995 m. spalio 19 d., minint automagistralės Vilnius – Kaunas 25 metų sukaktį, Vievyje atidarytas kelių muziejus. Pirmuoju jo vadovu dirbo vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, nusipelnęs kelių inžinierius Juozas Stepankevičius. Įsikūręs miesto centre, buvusios valstybės įmonės „Automagistralė“ patalpose, muziejus savo užuomazgas pradėjo dar prieš 1990 m.

Pats Juozas Stepankevičius studijavo Kauno politechnikos institute, o 1957 m., įgijęs kelių statybos ir eksploatacijos inžinieriaus diplomą, įsidarbino Alytaus KSER-22. 1960 m. ministras paskyrė J. Stepankevičių į Vievio AKV dirbti vyriausiuoju inžinieriumi ir jis šias pareigas ėjo 11 metų, kol tapo valdybos viršininku. Dirbant vyriausiuoju inžinieriumi J. Stepankevičiui teko išbandyti naująją Vilnius – Kaunas automagistralę, kuri simboliškai ir yra susijusi su kelių muziejumi. Nuo 1995 m., atsisakęs „Automagistralės“ vadovo posto, pradėjo dirbti kelių muziejaus vedėju ir šis darbas iki pat išėjimo į užtarnautą poilsį 2017 m. jam teikė, jo žodžiais tariant, didžiausią malonumą.

Pirmasis Kelių muziejaus vadovas Juozas Stepankevičius

„Medžiagą muziejui jau daug seniau buvo pradėjęs rinkti muziejininkas Ričardas Kasperavičius, bet jis turėjo per mažai eksponatų, todėl muziejus negalėjo egzistuoti“, – pasakoja J. Stepankevičius. Greitai buvo užsiimta eksponatų rinkimu. „Kreipėmės į kelių direkciją, siuntėme raštus, o galiausiai ir patys važiavome“, – sako jis.

Šiuo metu muziejuje eksponuojami tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kitokių statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Tai ir senasis akmenskaldžio apavas „čempės“, kojoms apsaugoti nuo kūjo smūgio skaldant akmenis, garsioji „kalamaška“, savivartis vežimas ir pagrindinis Žemaičių plento tiesimo mechanizmas. Didžiąją dalį eksponatų muziejui paaukojo ir paprasti žmonės, kurie šeimose turėjo kelininkus, todėl galėjo suteikti rakandų iš kelininko gyvenimo.

Nė vieną kartą buvo siūlyta ir nupirkti eksponatus, bet J. Stepankevičius į tai atsakydavo paprastai: „Gali į muziejų atvežti, bet išvežti – tikrai ne.“

Muziejaus fonduose saugomi senieji Lietuvos kelių žemėlapiai, nuotraukų albumai. Sukaupta daug knygų, žurnalų, kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis apie kelių tiesimą ir priežiūrą. Čia galima pamatyti ir unikalią prieš 100 m. Tilžėje išleistą knygelę „Įrankis pagerinimui ir sutaisymui šosejų ir paprastų kelių“. Muziejuje saugomi S. Kerbedžio, P. Vileišio, kitų žymiausių praeities ir dabarties kelininkų portretai, nuotraukos. Tarp eksponatų – ir žalvarinė lenta, nulieta tilto per Nemuną 1930 m. pastatymo proga.

Stenduose pateikiama daug duomenų apie Lietuvos kelių vystymosi raidą nuo Gintaro kelio, Žemaičių plento iki šių dienų magistralių Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Vilnius – Panevėžys, „Via Baltica“ ir kitų. Plačiai yra nušviečiama magistralinio A1 kelio istorija.

1970 m. buvo atidaryta viena moderniausių Vilnius – Kaunas magistralių Sovietų Sąjungoje. Iki tol nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios. Ruožas Kaunas – Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m., nes senasis Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų. J. Stepankevičius pasakoja, kad už šios autostrados tiesimą reikėtų dėkoti tuometiniam automobilių transporto ir kelių ministrui Vladislovui Martinaičiui. „Buvo labai iškalbus ir mokėjo replikuoti. Gerai kalbėjo su Maskvos vadovybe. Savo interesų nepaisė, bet užtat sukūrė savo kelininkų gvardiją. Jo darbo metais pakilo kelininkų autoritetas, o Lietuvos ūkis veržėsi į priekį“, – prisimena J. Stepankevičius.

Be eksponuojamų daiktų, susijusių su pačiais keliais, muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Tai ne tik paties muziejaus vedėjo bei gido atrasti mineralai, bet ir lankytojų atvežtos uolienos. Kadangi muziejus palaikė ryšį su Rusijos Uralo kalnų kasėjais, kolekcijai nesvetimi akmenys ir iš tolimųjų Europos kraštų. Pasak J. Stepankevičiaus šioje kolekcijoje yra ir istorinių akmenų, kuriais buvo grindžiami keliai. „Anksčiau visi atvažiuojantys į turgų privalėdavo sumokėti duoklę akmenimis. Jie buvo naudojami kelių tiesimui.“

Ilgametis Kelių muziejaus vadovas J.Stepankevičius

 Tačiau tobulėti ribų nėra. Pasikliauti vien entuziazmu ar geranoriška parama neužtenka. Vievio muziejui dėmesio šiandien nestinga, tačiau jam būtina kuo greičiau įgyti tvirtą teisinį statusą: tai leistų operuoti solidesnėmis lėšomis, dar labiau papildyti eksponatų kolekciją, gausinti darbuotojų skaičių, parengti šiuolaikinį verslo planą. Vievio kelių muziejus yra patogioje geografinėje vietoje – tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, todėl gausėjantis automobilių, turistų srautas taptų tiek papildomu veiklos stimulu, tiek dar vienu finansiniu šaltiniu.

Stepankevičius, net ir atėjęs į senjoro amžių, vis neužmiršta savo pagrindinės profesijos – kelių statybos. Jis kviečia ir kitus nepamiršti kelininko profesijos. „Gaila, kad dabar blėsta kelininkų savybės, tradicijos, – sako jis, – kelininkai visada pasižymėjo darna, bendradarbiavimu, tarpusavio pagalba. Nuo tų laikų, kai ministru dirbo Vladislovas Martinaitis, kelininkai gerbė savo profesiją, turėjo didelį autoritetą. Ši profesija buvo prestižinė, perduodama iš kartos į kartą. Kelininkai brangino savo darbą, varžėsi darbų kokybe, naujovių diegimu. Tai buvo garbinga profesinė šeima. Todėl Lietuva turėjo geriausius kelius Rytų Europoje. Turėjo galingą kelių priežiūros ir kelių statybos bazę, o svarbiausia – turėjo šios profesijos specialistų, drauge ir Lietuvos patriotų. Štai viena naujovių, kurią kelininkai pradėjo naudoti Lietuvoje. Šitaip naujoviškai neseniai vyko tilto per Nerį ties Vilniumi statyba. Visas tiltas buvo surinktas sausumoje – dešiniajame Neries krante. Vėliau trosais jis buvo traukiamas į kitą krantą, prilaikant jį plaukiančiomis atramomis, sudarytomis iš baržų, pripiltų vandens. Išpumpavus vandenį iš baržų, tiltas pakilo aukštyn į reikiamą vietą. Šita tilto per upę statybos naujovė dar niekur nebuvo naudojama. Nors tokia statyba gana rizikinga, bet juk kiekviena naujovė yra savotiška rizika! Juozas sako, kad didžiupjasi mūsų tiltininkų drąsa ir užsispyrimu. Jis linki jiems taip ir toliau statyti tiltus – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.”Jie to verti!” – tvirtina kelininkas veteranas Juozas Stepankevičius.

Deja, pasak Stepankevičiaus, šiandien vis labiau vertinama komercinė sėkmė, ne visada yra nuoširdūs santykiai tarp žmonių ir organizacijų. Kai kurių kelininkų bendrovių vadovais tapo asmenys, net neturintys kelininko specialybės, yra abejingi pirmtakų puoselėtoms tradicijoms. Šiais komercializacijos ir globalizacijos laikais kelininkų tradicinis „klanas“ (gerąja prasme) tirpsta kartu su savo geriausiomis savybėmis. O tai labai gaila!

Šiuo metu veikiantis senųjų kelininkų veteranų klubas, kuriam kadaise vadovavo buvęs kelininkas, buvęs viceministras Henrikas Jackevičius (dabar klubui vadovauja Antanas Žlibinas), rengia senjorų kelininkų susitikimus, išvykas, renka vyresniosios kartos  įvairių specialybių kelininkų prisiminimus, teikia informaciją leidiniams „Lietuvos keliai“, „Almanachas“, fotografuoja ir kaupia vaizdinę medžiagą apie senjorų kelininkų veiklą. Taip pat kasmet susirinkę į gausų būrį, klubo nariai vis kitoje kelių zonoje sodina ąžuolynus, rengia pažintines išvykas. Ir tai yra labai gerai!

(Bus daugiau)

Related posts